TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Islandija atsitiesia po krizės

2013 01 14 6:04
Po sunkios darbo dienos islandai su malonumu mirksta savo terminiuose baseinuose po atviru dangumi. Tai mėgsta ir turistai. /Reuters/Scanpix nuotrauka

To, kas nutiko Islandijoje, Europa nebuvo regėjusi nuo Antrojo pasaulinio karo. Aukšto gyvenimo lygio šalis žlugo, galima sakyti, per vieną naktį. Kad ir kaip neįtikima, Islandijos ekonomika atsigavo. Tačiau gražūs skaičiai slepia nelengvą gyvenimą - tai kaina, kurią islandai moka už bankų išpūstą burbulą.

Šaltos salos netoli Arkties bendrasis vidaus produktas (BVP) traukėsi 10 ketvirčių iš eilės, dabar jau 7 ketvirčius auga - vidutiniškai po 2,5 proc. BVP per metus. Tuo gali pasigirti labai mažai Europos šalių.

Kai dėl finansų krizės žlugo Islandijos bankai, o netrukus islandai masiškai turėjo ieškotis darbo užsienyje - Danijoje ir kitose Skandinavijos šalyse, - sunku ir patikėti, kad dabar nedarbas saloje nesiekia nė 5 procentų. Tai grąžina pasitikėjimą.

Islandai mano, kad atsitiesti jiems padėjo nacionalinis charakteris. Salos, kurios 70 proc. sudaro tundra, o žiemą saulė teka tik vidurdienį, bet netrukus jau pradeda ir temti, gyventojai šimtmečius turėjo kautis už būvį. Sunkios gamtos sąlygos pavertė juos tvirtais, atkakliais ir labai darbščiais žmonėmis.

"Iš esmės mes tebesame ūkininkų ir žvejų tauta, - sako Islandijos prezidentas Olafuras Grimssonas, valdantis šalį nuo 1996 metų rekordinę penktą kadenciją. Jis du kartus atsisakė pasirašyti įstatymą, pagal kurį Islandija grąžintų britams ir olandams 4 mlrd. eurų, kuriuos šių šalių piliečiai prarado 2008 metais bankrutavus Islandijos bankui "Icesave". Praradimą savo piliečiams sumokėjo Londonas ir Haga.

"Ekonomika nėra vien bankai, - teigia O.Grimssonas. - Tai žmonių bendruomenė. Jei ji nesijaučia stipri, neturi jokios reikšmės, kokia mokestinė priemonė taikoma. Tai parodė referendumas "Icesave" klausimu. Kiekvienas islandas galėjo pasisakyti ir tai suteikė naują savivertės pojūtį; visuomenė tapo stipresnė, tauta per demokratiją įgijo galios."

Grąžinti reikia daugiau

Visa tai nepraėjo be skausmo. Makroekonominiai skaičiai slepia paprastų islandų gyvenimo realybę: didesni mokesčiai, išlaidų mažinimas, turto praradimas - ne vieną tai labai sunkiai slegia. Tūkstančiai islandų, pasiėmusių paskolas užsienio valiutomis, kai Islandijos krona buvo labai stipri, staiga susidūrė su tuo, kad jų nuosavybė verta kur kas mažiau, o mokėti reikia daug daugiau. Po žlugimo pajamos ir namų kainos krito, o infliacija šoko aukštyn.

"Aš moku paskolą jau 150 mėnesių, bet esu skolingas daugiau nei pasiskolinau, - aimanuoja IT specialistas ir elnių medžiotojas Theodoras Magnussonas. - Pasiskolinau 6 mln. kronų, o dabar esu skolingas 9,7 mln. kronų. Ir aš jau esu grąžinęs apie 5 mln. kronų per tuos dvylika su puse metų. Dėl to labai pykstu ir liūdžiu. Juk šalį, tautą, visuomenę sudaro žmonės ir jos kuriamos žmonėms. O dabar atrodo, kad visuomenes valdo bankai, ir tai siaubingai neteisinga."

Daugeliu atžvilgių Islandija tapo savo pačios sėkmės auka. Gyvenimo lygis ten išliko labai aukštas, o kad jo neprarastų pokriziniame pasaulyje, daugelis imasi dviejų ir trijų darbų. Dirbti 60-70 valandų per savaitę tapo gana įprasta. 30 tūkst. eurų (daugiau kaip 100 tūkst. litų) per metus atlyginimo neužtenka patogiai gyventi Reikjavike. Problemų kyla labai daug, ypač jaunesnei kartai ir tiems, kurie pasiėmę milžiniškas paskolas.

Apklausos rodo, kad daugelis islandų nėra patenkinti dabartine koalicine vyriausybe, atėjusia į valdžią per patį krizės įkarštį. Yra taip, kaip dažnai nutinka politikoje, - netvarką paveldėjusi partija gauna labai mažai kreditų už tai, kad ją iškuopė.

"Mes perėmėme šią milžinišką bedugnę viešuosiuose finansuose, todėl turėjome didinti mokesčius, - aiškina finansų ministrė Katrin Juliusdottir. - Priėmėme sunkius sprendimus, kai kurie buvo geri, kiti - ne tokie geri, bet apskritai, manau, mūsų ekonomika ir vėl gali tapti labai stipri."

100 mokesčių

2008-aisiais žlugus Islandijos bankams, šalyje kilo tokia ekonominė suirutė, kokios Europa nebuvo regėjusi nuo Antrojo pasaulinio karo. Krona perpus nuvertėjo kitų valiutų atžvilgiu, nedarbas pašoko iki 10 proc. - negirdėtas dalykas Islandijoje!, iš šalies neregėtais srautais pradėjo plūsti pinigai. Tačiau Islandija nusprendė su visu tuo galynėtis savu ir ne visai įprastu būdu.

Pirmiausia, buvo įvesta kapitalo kontrolė, nors tai draudžia bendra Europos Sąjungos rinka, kad būtų sustabdytas grynųjų nukraujavimas. Buvo įvesta beveik 100 naujų mokesčių ir nurėžtos išlaidos. Šalis pasiskolino pinigų iš Skandinavijos kaimynių ir Tarptautinio valiutos fondo. Bet svarbiausia buvo kitkas - Islandija leido numirti krizę sukėlusiems privatiems bankams. Investuotojai prarado viską, bet tai reiškė, kad ir mokesčių mokėtojams nebuvo užkrauta jokių bankų skolų.

Taigi vaistai buvo stiprūs, ir reakcija kilo iškart. Šalis patyrė nuosmukį, tūkstančiai gyventojų emigravo, o finansų rinkos nuvertino Islandijos mokumą iki šlamšto lygio. Tačiau vidury tamsios ir šaltos 2010-ųjų žiemos kai kas nutiko. Islandijos eksportuotojai, kuriems visą dešimtmetį sunkiai sekėsi prisivilioti kvalifikuotos darbo jėgos, nes ją jau buvo pasiglemžę itin dosnūs bankai, staiga gavo visas jiems reikalingas smegenis: inžinierių, mokslininkų, IT specialistų. Kai kurios kompanijos iš krizės net laimėjo, todėl jos gali duoti gerų patarimų tokioms šalims kaip Didžioji Britanija, kur vis dar dominuoja bankų sektorius: "Nepasikliaukite apgaulinga ekonomika, kuri nėra tikra, ir mes dabar jau tai suprantame. Tai buvo grynas burbulas. Finansų verslas reikalingas, bet jis labai pavojingas ir trumpaamžis. Jis atima talentus iš daug produktyvesnių ekonomikos sektorių."

Pigi energija

Islandija turi ne tik talentų, kurių nebevagia bankai, bet ir pigios švarios energijos. 99 proc. savo energijos poreikių šalis tenkina iš hidroelektrinių arba karštųjų versmių. Yra net planų eksportuoti šią atsinaujinančią energiją povandeniniais kabeliais į Daniją ir Didžiąją Britaniją.

Ši pigi energija pritraukė finansiškai svarbių pramonės šakų, tokių kaip aliuminio - tam, kad iš Australijos importuojamas boksitas Reikjavike virstų aliuminio produktais, reikia labai daug elektros. Ši pramonė dabar yra antra svarbiausia Islandijoje.

Pigi terminė energija taip pat šildo šimtus lauko baseinų visame krašte, tad daugelis islandų pradeda darbo dieną arba ją baigia viename iš jų priklausomai nuo to, koks lauke oras.

Islandai moka gyventi savo rūsčioje vulkaninėje saloje, o dabar jau parodė, kad sugeba suvaldyti ir žmogaus sukeltą katastrofą. Tiesa, daugelis už tai moka labai didelę kainą.

BBC, LŽ

Parengė Viljama SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"