TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Islandija kratosi kafkiškų derybų

2011 01 17 0:00
Jei islandai nesulauks deramo pasiūlymo, yra didelis pavojus, kad jie balsuos prieš narystę ES.
AFP/Scanpix nuotrauka

Austrų rašytojas Franzas Kafka savo kūryboje kalbėjo apie šešėlinį elitą, kuris mistiškai valdo žmones. Kai kuriems Islandijos politikams derybos su Europos Sąjunga (ES) primena kafkišką pasaulį.

Islandijos teisingumo ministras, pareiškęs, kad Islandija galėtų baigti narystės derybas su Briuseliu vos per porą mėnesių, negailėjo kritikos: kam reikalingi "kafkiškai biurokratiniai" nacionalinių įstatymų pakeitimai, jei žmonės per referendumą tikriausiai atmes narystę ES?

"Briuselis privalo suprasti, kad mes patyrėme visos ekonomikos žlugimą, o tokie pakeitimai akivaizdžiai reikalauja milžiniško biurokratinio darbo, kainuoja daug pinigų ir energijos, - mano ministras Ogmunduras Jonassonas. - Visa tai - tik laiko švaistymas, jei galiausiai negausime Islandijai priimtinos sutarties ir žmonės ją atmes."

Reformos gali būti bergždžios

Kairiųjų žaliojo judėjimo narys O.Jonassonas norėtų, kad abi šalys pradėtų "realias derybas" ir susitartų, kas bus pasiūlyta Islandijos gyventojams per referendumą. Tik po balsavimo valstybė, pasakiusi "taip", turėtų pradėti keisti savo įstatymus, o ne per derybų procesą. Jeigu derybos tuo ir apsiribotų, nebūtų reikalaujama daryti įstatymų pakeitimų, jos galėtų baigtis per du mėnesius.

Panašiai praėjusio dešimtmečio pradžioje vyko Norvegijos derybos su Briuseliu dėl stojimo į ES, tačiau norvegai per referendumą atmetė narystę.

O.Jonassonas įsitikinęs, jog Islandija turėtų derėtis vien esminiais klausimais: žvejybos, ūkininkavimo ir dar keliais, o tik tada politikai galėtų suformuluoti klausimą žmonėms - dar iki reformų. Politikas stebėjosi, kad Islandijai taikoma tokia pati derybų struktūra kaip Rytų Europos šalims, o ne Norvegijai. Islandijai visai netinka Rytų Europos valstybių stojimo kelias. Juk ji, kaip ir Norvegija, jau porą dešimtmečių yra Europos ekonominės zonos narė. Tačiau Briuselis atkerta: pasikeitė priėmimo taisyklės.

Atsisako pinigų

Islandija atsisakė 30 mln. Briuselio eurų, nes baiminasi, jog tai gali paveikti vidaus debatus dėl narystės. Vasarą Europos Komisija paskelbė, kad Reikjavikas dar iki narystės turi teisę į šią sumą projektams įgyvendinti. Tokia parama priklauso visoms kandidatėms. Pinigai paprastai skiriami instituciniam pajėgumui stiprinti per pasirengimo narystei procesą. Islandijos atveju pinigai turėjo keliauti statistikos ir pasirengimo dalyvauti ES agentūrų veikloje projektams bei įvairiems seminarams ir mokymams. Dalis lėšų turėjo būti skirtos ES informacinei kampanijai, kad islandai sužinotų, ką ES veikia. Būtent šis punktas ir sukėlė didžiausią audrą.

Trys Islandijos ministerijos, priklausančios skeptikų stovyklai, ypač baiminasi, kad Briuselio fondai bus panaudoti šalies įstatymams pakeisti jau per pradinę derybų stadiją. Žemės ūkio, Žvejybos ir Finansų ministerijos paskelbė neprašysiančios ir neimsiančios jokių pinigų, o Transporto ir ryšių bei Teisingumo ministerija, kuriai vadovauja O.Jonassonas, sustabdė pirmtakų parengtus projektus.

Briuselis ramina, kad laiko finansų paraiškoms pateikti dar yra, bet drauge laužo galvą, kaip Reikjavikui pasinaudoti pinigais, kad tai būtų priimtina vyriausybei. Argi ne kafkiškos derybos!?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"