TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Islandija: kur euras vis dar žiba

2011 10 03 0:00
Nors ekonominė padėtis ir labai sunki, islandai išlieka optimistai.
AFP/Scanpix nuotrauka

Augančios skolos Graikijoje, Italijoje ir kitur Europos Sąjungoje (ES) kelia pagrįstų klausimų apie bendros valiutos ateitį. Tačiau Islandijos gyventojams, kurie 2008 metais patyrė visišką bankų krachą, spindesį prarandantis euras vis tiek atrodo geresnis nei nepastovi krona.

Kalbant apie eurą Gylfi Arnbjornssono balse girdimas ilgesys. "Čia, Islandijoje, mums reikia stiprios valiutos", - įsitikinęs didžiausios šalyje profsąjungos vadovas. Kad niekas nesuklystų svarstydamas, kuri valiuta būtų tinkamiausia, jis priduria: "Mums reikia euro." Šis islandas, kaip ir daugelis jo tėvynainių, didžiuojasi maža savo tauta, įsikūrusia Atlanto viduryje. Tačiau jis nė kiek neprieštarautų, jei islandiška krona būtų palaidota po keliais lavos sluoksniais. "Krona tokia nepastovi, kad kiekvienais metais per ją ketvirtadaliu sumažėja mūsų pajamos ir, savo ruožtu, pragyvenimo lygis", - sakė G.Arnbjornssonas.

Iki 2007-ųjų Islandija buvo penktoji turtingiausia pasaulio valstybė, jos bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam asmeniui buvo 60 proc. didesnis nei Jungtinių Valstijų. Tačiau 2008-ųjų rudenį salą sudrebino finansinių rinkų audra. Per savaitę bankrutavo trys didžiausi šalies bankai "Kaupthing", "Glitnir" ir "Landsbanki". Valiuta buvo devalvuota ketvirtadaliu, infliacija siekė 18 procentų. Tuomet Islandijos gyventojai pirmą kartą panoro atsisakyti savo valiutos ir net įstoti į ES. 2009 metais Islandijos parlamentas nusprendė siekti narystės ES, derybos prasidėjo pernai. Vyriausiasis derybininkas Stefanas Hankuras Johannssonas įsitikinęs, kad procesas gali būti baigtas iki 2013-ųjų. "Einame teisingu keliu", - teigia jis.

Tačiau ir S.H.Johannssonas nesiryžta spėti, ar norės jo tautiečiai prisijungti prie ES, tarkim, 2016 metais. Pirmiausia reikia sutarti dėl subsidijų ūkininkams, fiskalinės politikos ir dotacijų regionams. Didžiausią rūpestį kelia žvejai - Islandija nenori, kad jai kas nors nurodinėtų srityje, kurioje kraštas jaučiasi stipriausias. Visuomenės nuomonė taip pat nepastovi. 60 proc. islandų labai mažai žino apie ES ir jos institucijas. Tačiau du trečdaliai salos gyventojų norėtų baigti derybas ir tuomet referendume nuspręsti - stoti ar nestoti į ES.

Maždaug 5,5 tūkst. islandų susivienijo į grupę, kurios tikslas - Islandiją laikyti kuo toliau nuo ES. Jie nori, kad derybos būtų nutrauktos. "Negi valstybė, kuri tik 1994 metais tapo respublika, pasiruošusi vėl pasiduoti užsienio jėgoms", - klausė vienas grupės narių Pallas Vilhjalmssonas, prisimenantis Danijos jungą prieš šimtą metų. Jam nė motais, kad vieniša valstybė turėjo savarankiškai kapstysi iš chaoso, o 2008 metų finansų krizė paliko gilių žaizdų krašto ekonomikoje. 5 proc. infliacija žada augti toliau. Dar ne taip seniai šalyje beveik nebuvo nedarbo ar valstybės skolos. Dabar nedarbo lygis siekia 7 proc., o skolos - 100 proc. BVP. Iš Islandijos emigruoja kvalifikuota darbo jėga, investicijų siaubingai mažai, bankai išliko silpni, o kapitalo eksportas griežtai draudžiamas. "Priešingai nei Airija ar Graikija, Reikjavikas nusprendė negelbėti savo trijų bankų 2008 metais. Tai nebuvo protingas, laisvas sprendimas; mūsų rankos buvo surištos, o skolos dešimt kartų viršijo BVP. Niekuomet nebūtume galėję už tai sumokėti", - aiškino finansų ministras Steingrimuras J.Sigfussonas. Tačiau jis mėgina išlikti optimistas. Liepą, pirmą kartą nuo 2006-ųjų, Islandija išleido obligacijas ir už jas gavo milijardą eurų. "Reikalai atrodo geriau", - sakė kairės žaliųjų politikas, kurio partija yra jaunesnioji valdančiojo Socialdemokratų aljanso partnerė nuo 2009 metų rinkimų.

Šiuo metu sprendžiamas ir teisinis ginčas su britais ir olandais, ar Islandijos vyriausybė turėtų sumokėti šių valstybių piliečiams, kurie buvo įdėję indėlius į tris bankrutavusius bankus. Islandija norėtų mokėti tik pavieniams indėlininkams.

G.Arnbjornssono profsąjunga atstovauja 100 tūkst. darbuotojų privačiame ir valstybiniame sektoriuose, o tai sudaro trečdalį salos gyventojų. Tačiau net ir profsąjungos pirmininkas turi abejonių. Dviejuose referendumuose islandai nepritarė britų ir olandų prarastų indėlių kompensavimui, nors Islandija yra įsipareigojusi teisiškai. "Įsivaizduokite, kas nutiktų, jei būdami ES nariai, mes turėtume balsuoti už skolos apmokėjimą Graikijai", - sakė G.Arnbjornssonas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"