TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Islandija nebenori į ES

2013 05 24 5:43
Žuvys nuo amžių maitina Islandiją - kodėl tai turėtų būti prarasta? flickr.com nuotrauka

"Ačiū, ne", - sako islandai Briuseliui dabar, kai savo jėgomis išsikapstė iš krizės, o tai, kad nebuvo įsivedę euro, jiems tik padėjo. Svarbiausia, kad savo žuvis jie gaudys patys.

Naujai išrinkta Islandijos vyriausybė atšaukė derybas su Briuseliu dėl narystės Europos Sąjungoje (ES), bet pažadėjo šiuo klausimu surengti referendumą. Dauguma islandų šiuo metu pasisako prieš savo šalies stojimą į ES.

Dvi Islandijos partijos, surinkusios daugiausia balsų per balandį vykusius visuotinius rinkimus, susitarė sudaryti bendrą vyriausybę, o derybas dėl narystės ES stabdo, kol įvyks referendumas. Visa tai išdėstyta dokumente, kurį pasirašė agrarinė centristinė Pažangos partija bei konservatyvi Nepriklausomybės partija. Anksčiau valdę centro kairieji rinkimus pralaimėjo.

Islandija pateikė prašymą stoti į ES 2009 metų liepą, praėjus metams, kai šalį ištiko viena baisiausių Europoje finansų krizių. Derybos truko beveik trejus metus, bet daug kas liko nesuderinta.

Per tą laiką nuo 2008 metų, kai žlugo Islandijos bankai, šalis pademonstravo neįtikimą atsigavimą. Ji tai galėjo padaryti todėl, kad nepriklausė euro zonai ir išsaugojo savo eksporto galią devalvavusi savus pinigus - kroną. Apie 70 proc. Islandijos eksporto sudaro žuvys ir žuvų produktai. Žvejybos teisės yra sunkiausias klausimas Reikjaviko ir Briuselio derybose. Islandai nori išsaugoti turimą monopolį žūklės vandenyse aplink salą ir nesutinka, kad įstojus į ES Briuselis ten leistų žvejoti ir kitų valstybių laivams.

Islandija dar sausį pareiškė lėtinanti derybų tempą, kad "paliktų reikiamos erdvės rinkimų kampanijai". Naujoji vyriausybė teigia, kad ji įvertins derybose pasiektą pažangą ir praktinius referendumo aspektus. Naująją vyriausybę sudariusios Pažangos ir Nepriklausomybės partijos turi 19 mandatų 63 vietų Altinge. Vyriausybei vadovaus Pažangos partijos vadovas Sigmunduras Davidas Gunnlaugssonas, o Nepriklausomybės partijos lyderiui Bjarniui Benediktssonui atiteko finansų ministro portfelis.

BBC, AFP, BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"