TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Islandijos Piratų partija veržiasi į valdžią

2016 10 06 6:00
Per parlamento rinkimus, vyksiančius spalio 29 dieną, Piratų partija turėtų gauti 21,6 proc. rinkėjų balsų. independent.co.uk nuotrauka

Regis, islandai, kaip ir daugelio kitų Europos valstybių gyventojai, neatsispirs pagundai tradicinį valdžios elitą iškeisti į populistinę, radikalią alternatyvą siūlančią partiją. Naujausios apklausos duomenimis, per parlamento rinkimus, vyksiančius spalio 29 dieną, daugiausia rinkėjų balsų pelnys Piratų partija (PP).

Tačiau Islandijos „piratai“, priešingai nei dauguma populistinių partijų kitose Europos šalyse, nėra kraštutiniai dešinieji, kurių pagrindinis koziris – gąsdinti rinkėjus migrantais. Svarbiausi PP tikslai – labiau įtraukti piliečius į politinį procesą ir padidinti politikų atskaitomybę visuomenei.

Už PP, kurią prieš ketverius metus įkūrė visuomenės aktyvistai, poetai ir kompiuterių ekspertai, žada balsuoti 21,6 proc. rinkimų teisę turinčių asmenų. Šiek tiek daugiau nei už vieną iš valdančiosios koalicijos partnerių – Nepriklausomybės partiją (NP). Jai savo balsus ketina atiduoti 20,6 proc. islandų. PP išpopuliarėjo gana greitai, turint omenyje tai, kad per rinkimus 2013-aisiais „piratai“ surinko vos 5 proc. rinkėjų balsų ir laimėjo tik tris iš 63 parlamentaro mandatų.

Kai kurie partijos pažadai konservatyvių pažiūrų asmenims gali atrodyti gana kontroversiški. Ji ketina suteikti prieglobstį JAV informatoriui Edwardui Snowdenui, pertvarkyti autorinių teisių sistemą, sudaryti daugiau galimybių rinkėjams tiesiogiai dalyvauti priimant politinius sprendimus, dekriminalizuoti narkotikus. Tačiau pagrindinė priežastis, kodėl žmonės renkasi šią politikos naujokę, yra ne jos radikalūs pasiūlymai, o nusivylimas tradicinėmis partijomis.

Piratų partijos lyderė Birgitta Jonsdottir yra užsiminusi, kad po rinkimų norėtų eiti ne premjero, o parlamento pirmininko pareigas./icelandmag.visir.is nuotrauka

Daugybė skandalų

Vis daugiau islandų mano, kad šalies politinis ir finansų sektoriaus elitas labai korumpuotas. Tokį nusivylimą lėmė virtinė skandalų, prasidėjusių ekonomikos krizės metais, 2008-aisiais. Dėl bankų sistemos griūties nemažai gyventojų prarado savo santaupas. Keli bankininkai atsidūrė už grotų, o pikti islandai nusprendė, kad jų valstybei reikia pokyčių. Šalyje buvo sudaryta pirmoji kairiojo sparno – socialdemokratų ir Kairiojo žaliųjų judėjimo – valdančioji koalicija. Tačiau netrukus visuomenė nusivylė ir šiais politikais, nes jie nesiėmė esminių pokyčių. Po 2013 metų parlamento rinkimų Islandiją valdė Nepriklausomybės ir Pažangos partijų koalicija.

Pasitikėjimą šia vyriausybe pakirto šių metų balandį paviešinti „Panamos dokumentai“. Islandijos ministras pirmininkas Davidas Gunnlaugssonas buvo priverstas atsistatydinti, mat paaiškėjo, kad jis su šeima laikė pinigus lengvatinio apmokestinimo bendrovėje. Kilus skandalui „piratų“ populiarumas šoktelėjo net iki 43 proc., o štai D. Gunnlaugssono Pažangos partijos palaikymas susitraukė iki vienženklio skaičiaus.

Radikalių reformų nesiims

Visame pasaulyje veikia apie 40 Piratų partijų. Pirmoji jų buvo įkurta Švedijoje prieš daugiau kaip 10 metų. Šias partijas vienija įsitikinimas, kad vis labiau tobulėjančios technologijos gali paskatinti piliečių įsitraukimą į politinį procesą ir užtikrinti didesnę valdžios institucijų bei politikų atskaitomybę. Be to, „piratai“, kaip byloja jų pavadinimas, pasisako už autorinių teisių įstatymo reformą. Esą visi piliečiai gali laisvai kopijuoti knygas ir muziką asmeniniam naudojimui. Jie taip pat ragina panaikinti patentų sistemą ir garantuoti interneto vartotojų privatumo teisę.

Tačiau šių partijų atstovams visoje Europoje gana sunkiai sekasi pakliūti į parlamentą. O štai Islandija, dar visai neseniai garsėjusi į valdžią išrinktų politikų konservatyvumu, gali tapti pirmąja šalimi, kurioje PP formuos vyriausybę.

Islandijos PP vadovauja poetė ir buvusi „WikiLeaks“, slaptus dokumentus viešinančios organizacijos, atstovė Birgitta Jonsdottir. „Piratų“ lyderės žodžiais, „visoje Europoje vis daugiau žmonių mano, kad sistema, kuri turėtų jais pasirūpinti, nebeveikia“. Nors PP iš esmės yra protesto partija, prisistatanti kaip alternatyva tradiciniam elitui, jos narių požiūris į valstybės valdymą, regis, nėra lengvabūdiškas. „Piratai“ ne sykį tikino šiek tiek nerimaujančius verslininkus, kad nesiruošia imtis radikalių reformų: „Žinome, jog esame naujokai. Labai svarbu, kad būtume ypač atsargūs ir kritiški savo atžvilgiu, nesistengtume per daug visko aprėpti. Per pirmą kadenciją kažin ar kelsime daugybę bangų.“

Nors daugiau kaip 20 proc. rinkėjų palaikymas yra nemenkas, jo neužtenka užsitikrinti tiek vietų parlamente, kad būtų galima formuoti vyriausybę. Taigi PP teks tartis su kuria nors kita partija. Tai gali būti šiek tiek problemiška, nes PP atstovai yra pareiškę, jog nenorėtų tapti NP koalicijos partneriais. Todėl po rinkimų vyriausybės sudarymo procesas greičiausiai užtruks. Tačiau derybas su kitomis partijomis gali palengvinti tai, kad B. Jonsdottir, kaip pati yra minėjusi, norėtų eiti ne ministro pirmininko, o parlamento vadovo pareigas.

Gali kilti chaosas

Žinomas rašytojas Andri Magnasonas, kuris kandidatavo 2016 metų prezidento rinkimuose ir surinko per 14 proc. rinkėjų balsų, ketina balsuoti už PP. „Visų svarbiausia, kad „piratai“ – sąžiningi, – viename interviu teigė A. Magnasonas. – Jie supranta nuotaikas, vyraujančias po krizės, ir skaidrumo poreikį.“

Tačiau kai kurie islandai nerimauja, kad PP siekis bet kokiu klausimu atsižvelgti į visuomenės poreikius gali sukelti politinio proceso chaosą. Kaip rodo pastaruoju metu rengti referendumai, rinkėjai neretai balsuoja ne racionaliai, apgalvoję visas pasekmes, o vadovaudamiesi emocijomis. Kitiems islandams, pavyzdžiui, žurnalo „Christian Science Monitor“ kalbintai mokytojai Birnai Juliusdottir, PP patinka. Ji norėtų sužinoti, ar ši partija tikrai tokia radikali kaip prisistato.

„Sunku pasakyti, ką iš tiesų „piratai“ mąsto, – svarstė B. Juliusdottir. – Manau, jie nori parodyti save kaip labai radikalius, o iš tiesų yra linkę vadovautis sveiku protu. Jei tai tiesa, visiškai palaikau PP.“

Piratų partija ne vienintelė nauja jėga Islandijos politinėje arenoje. Neseniai įkurta centro dešinės partija „Vioreisn“ pirmą kartą dalyvaus parlamento rinkimuose. Ją palaiko per 10 proc. rinkėjų.

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"