TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Išmetama pusė vaisių ir daržovių

2012 10 13 11:54
Prancūzijoje stengiamasi parduoti kuo daugiau tiesiai iš laukų atgabentų daržovių. /Reuters/Scanpix nuotrauka 

Europos Sąjungos šalyse išmetama beveik pusė užaugintų vaisių ir daržovių. Ir ne dėl to, kad jie būtų blogi.

Tai paaiškėjo, kai Gento ir Vageningeno universitetų mokslininkai paskelbė savo studiją, kurios tikslas - išsiaiškinti, kaip galima sumažinti užaugintų vaisių ir daržovių nuostolius Europoje pasiūlant augintojams, transportuotojams ir pardavėjams pagerinti savo darbą bei logistiką. Be to, ši to studija parodė, kad beveik nieko nedaroma išmetamo maisto nuostoliams sumažinti, todėl prognozuojama, kad 2025 metais vaisių ir daržovių bus išmetama dar 40 proc. daugiau nei šiuo metu. 

Žinoma, dalį vaisių ir daržovių užpuola kenkėjai, dalis jų pažeidžiama nuimant derlių, vežant į parduotuves, tačiau dėl šių priežasčių pirkėjų stalo nepasiekia tik 20 proc. užauginto derliaus.

Maisto ir žemės ūkio organizacija FAO (Food and Agriculture Organization) skelbia, jog didžiuliai kiekiai užaugintų vaisių ir daržovių prarandami dėl netinkamų saugojimo sąlygų, neefektyvios sulčių gamybos, atsitiktinio nubyrėjimo. Dalis užaugintos produkcijos išmetama ir dėl to, kad "baigėsi galiojimo laikas" skirstymo tinkle arba parduotuvėje. Dar 13 proc. išmeta pats pirkėjas, paprastai dėl to, kad namie netinkamai laikomi vaisiai ir daržovės greitai sugenda.

Tai jau ne pirma studija, atskleidusi, kokie netaupūs yra europiečiai. 2011 metų pabaigoje Europos Komisijos paskelbtame raporte buvo rašoma, kad daugiau kaip 50 proc. išmetamo maisto yra "valgomas ir sveikas", tačiau vis vien keliauja į šiukšlių dėžę tiek europiečių namuose, tiek maitinimo įstaigose, parduotuvėse ar sandėliuose, nors šiuo metu net 79 mln. europiečių gyvena žemiau skurdo ribos ir 16 mln. jų gauna maisto iš labdaros organizacijų.

Europos Parlamentas nuolat ragina imtis "neatidėliotinų priemonių", kad iki 2025 metų per pusę būtų sumažintas maisto išmetimas ir kad jis taptų lengviau pasiekiamas žmonės, kuriems to reikia. Siūloma atsisakyti užrašų etiketėse, jog rekomenduojama suvartoti iki tokios ir tokios dienos, kad į sąvartynus nekeliautų dar visai geras maistas. Ant etikečių siūloma nurodyti, iki kada maistas turi būti parduotas ir iki kada jį galima vartoti.

Kad atitinkamos kampanijos duoda gerų rezultatų, jau įsitikino britai, bene vieninteliai susirūpinę dėl tokio neūkiškumo. 2007 metais Jungtinėje Karalystėje buvo pradėta visą šalį apėmusi kampanija "Mėk maistą, nekęsk išmetimo". Po penkerių metų suvedus rezultatus paaiškėjo, kad britų namų ūkiai maisto ėmė išmesti 18 proc. mažiau.

"Forbes", LŽ 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"