TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Išnaikinti krikščionybę bus sudėtinga

2013 02 26 6:00
Ch.Delsol - filosofė, nuolat rašanti knygas apie šiuolaikinę katalikybę ir politinius esė apie jos įtaką žmogaus prigimčiai. /bourin-editeur nuotrauka

Popiežiaus Benedikto XVI sprendimas atsistatydinti ir pasipylę siūlymai modernizuoti Šventąjį Sostą, kone atmetant krikščionybės skelbiamas tiesas, paragino žinomą Prancūzijos filosofę, istorikę ir rašytoją Chantal Delsol svarbiausiame dešiniųjų dienraštyje "Le Figaro" priminti pasauliui, kas yra krikščionybė.

"Šiandien mums nuolat šaukiama, kad krikščionybės daugiau nebėra", - pradeda savo straipsnį Ch.Delsol. Ji primena, jog "reikia kalbėti ne tik apie krikščionybę kaip religiją, bet ir apie krikščionybę kaip bendrosios kultūros, kurioje dominuoja krikščioniško pobūdžio moralė, įstatymai atitinka krikščioniškus principus, o politika, ekonomika ir moralė yra paženklintos krikščioniškos tradicijos antspaudu, įkvėpėją". Ir tęsia: "Mūsų kultūra yra išaugusi krikščionybės viduje, tad atskirti vieną nuo kitos būtų labai sudėtinga. Pašalinti krikščionybę, vadinasi, sunaikinti jos suformuotą kultūrą. Tai būtų tas pats kaip bandymas sunaikinti žmogaus prancūziškas arba vokiškas šaknis. Taip darydami tik paverstume jį zombiu", - dienraštyje "Le Figaro" rašo filosofė. Ch.Delsol piktinasi, jog dabar žmones bandoma įtikinti, kad pakanka atsisakyti prie Vakarų kultūros prisiklijavusių dirbtinių papročių, ir bus galima išsivaduoti iš obskurantizmo, nepakantumo bei mačizmo.

"Kas yra Vakarų kultūra, jei ne krikščionybės produktas. Krikščioniškajam pasauliui būdingos krikščioniškos kilmės vertybės, kurias pripažįsta ir tikintieji, ir ateistai, nes būtent per jas suvokiamas žmogiškasis orumas, grindžiamas žmogaus teisėmis, šiuolaikine demokratija, tolerancija, laisvu verslu ir panašiais dalykais. Todėl stebina parodomasis siekis nušluoti religiją nuo žemės paviršiaus, ištrinti ją iš gyventojų atminties ir sąmonės. Tas siekis turi šį tą revoliucingo ir totalitarinio. Kiekvieną kartą, kai buvo bandoma ištrinti praeitį, tų pastangų rezultatas būdavo ne nauja kultūra, atsiradusi iš nebūties ir laisva nuo senojo šlamšto, o kažin koks nuogas laukiniškumas. Susidaro spūdis, kad ir FEMEN merginos nusprendė grįžti prie gyvenimo medžiuose, - įspėja filosofė, o straipsnį baigia tokiais žodžiais: - Negalima nepripažinti, jog didžioji dalis mūsų kultūros laimėjimų, kuriais taip didžiuojamės, yra būtent krikščionybės vaisiai. Krikščionybės priešininkai mano, kad Dievas neleidžia eiti į priekį pažangos keliu, bet juk būtent krikščioniškoji kultūra sumanė pažangą kaip sekuliarų išsigelbėjimo variantą. Mes tampame prieštaravimų įkaitais: žmogaus teisėms suteikiamas sakralinis statusas, o krikščionybė demonizuojama. Tačiau žmogaus laisvės - tiesioginė krikščionybės pasekmė. Neįmanoma likti šizofreniku labai ilgai. Jei krikščionybės demonizavimas įleis šaknis, išbarstysime, o paskui ir visiškai prarasime tai, ką labiausiai vertiname. Manydami, kad išsivaduojame, mes tiesiog neriame sau kilpą ant kaklo."

"Le Figaro, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"