TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ispanai nenori veržtis diržų

2010 06 09 0:00
Minios ispanų protestavo prieš socialistų vyriausybės taupymo priemones.
AFP/Scanpix nuotrauka

Ispanijos viešojo sektoriaus darbuotojai surengė pirmą didelį streiką protestuodami prieš griežtas vyriausybės taupymo priemones ir mažinamus atlyginimus.

Po dvejus metus trukusios recesijos, siekdama mažinti vis didėjantį biudžeto deficitą, Ispanijos socialistų vyriausybė pagaliau priversta pradėti įgyvendinti griežtas priemones. Tačiau Ispanijos valstybinio sektoriaus darbuotojai nepatenkinti, kad tai daroma jų sąskaita. Vakar prie Madrido finansų ministerijos jų susirinko šimtai. Protestuotojai pūtė ragus, mušė būgnus ir skandavo šūkius. Ispanijos profesinės sąjungos teigia, kad prie streiko visoje šalyje prisidėjo 75-80 proc. viešojo sektoriaus tarnautojų, darbo ministerija nurodė, kad tik 16 procentų.

Kad ir koks buvo skaičius, ore neabejotinai tvyrojo pyktis. Valdančioji Socialistų partija sako, kad būtina sumažinti valstybės išlaidas, nes tik tai gali nuraminti finansų rinkas ir Europos Sąjungą (ES), tačiau žmonės nenori nė girdėti, kad dėl to nukentėti turi jie. Jau kalbama apie visuotinį streiką, kuris gali tapti tikru iššūkiu vyriausybei.

Viešajame sektoriuje Ispanijoje dirba apie 2,5 mln. žmonių. Streikas atsiliepė mokyklų, ligoninių, gaisrinių ir vietos valdžios įstaigų darbui.

Kur žiopsojo iki šiol?

"Ši vyriausybė niekam tikusi", - rėžė 55 protestuotojas Alfredo Barrero Sanchezas. Jis kaltina vyriausybę ignoravus krizę tol, kol tapo per vėlu. "Pažiūrėkit, į ką pavirto ši šalis", - piktinosi jis.

Nuosmukis Ispanijoje buvo vienas didžiausių visoje ES, nedarbas šioje Pietų Europos valstybėje jau perkopė 20 procentų. Neseniai buvo sumažintas Ispanijos skolinimosi reitingas, tvyro baimė, kad ją gali ištikti toks pats krachas, kaip ir Graikiją. Ispanijos biudžeto deficitas šiuo metu yra 11 procentų. ES spaudžia Madridą veržtis diržą. Praėjusį mėnesį premjeras Jose Luisas Rodriguezas Zapatero paskelbė, kad nuo šio mėnesio viešojo sektoriaus darbuotojų algos mažinamos 5 proc. ir bus įšaldytos iki 2011-ųjų. Taip pat įšaldytos kai kurios pensijos, apkarpytos išmokos už gimusį vaiką, sumažinta parama ir investicijos į kai kuriuos sektorius, regionai negaus 1,2 mlrd. eurų. Visas 15 mlrd. eurų griežtų priemonių paketas turi įtikinti finansų rinkas, kad Ispanija sugebės būti moki.

Tačiau ispanai kaltina savo valdžią, kad ši netesėjo duotų pažadų, o desperatiškų žingsnių ėmėsi tik dabar, nors prieš tai mėnesius tikino, kad ekonomikos krizė Ispanijos nepalies.

Šiandien vyriausybė turi paskelbti darbo rinkos liberalizavimo planą, pagal kurį bus lengviau pasamdyti ir atleisti darbuotoją. Tai turėtų paskatinti ekonomikos augimą. Profesinės sąjungos pažadėjo visuotinį streiką, jei šios priemonės bus vykdomos.

Kanclerės planas

Dramatiška padėtis klostosi ir Vokietijoje - šalis paskelbė iki 2014 metų mažinanti išlaidas 86 mlrd. eurų. Tai didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo biudžeto apribojimas ir naujausias euro zonoje. Griežtų taupymo priemonių jau ėmėsi virtinė šalių: Didžioji Britanija, Airija, Portugalija, Italija.

Vakar kanclerės Angelos Merkel planams pritarė koalicinė vyriausybė. Rekordiškai apribodama išlaidas Vokietija siekia sumažinti biudžeto deficitą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto. Pernai jis siekė 3,1 proc., bet šiemet prognozuojamas 5 proc. deficitas.

Nors ir nenoriai, Vokietija skyrė daugiausia pinigų suteikdama pagalbą Graikijai. Dabar jai pačiai tenka nurėžti 30 mlrd. eurų iš gerovės biudžeto, įskaitant ir išmokas tėvams, kurie namuose augina vaikus. Be to, per ketverius metus iš valstybinio sektoriaus planuojama atleisti iki 15 tūkst. darbuotojų. Didinami mokesčiai atominei energetikai, ketinama įvesti aplinkosaugos mokestį keleiviams, skrendantiems iš Vokietijos oro uostų. Ilgalaikėje perspektyvoje numatoma ir kariuomenės reforma - 40 tūkst. sumažinant karinį personalą. Vyriausybė taip pat atidėjo planus atstatyti barokinius Stadtschloss rūmus sostinės centre.

Vis dėlto daugelis ekonomistų, tarp jų ir žymusis Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas, kritikuoja Vokietijos biudžeto planus. Jis tvirtina, kad dabar, kai rinkos spaudžia tiek daug pietinės Europos vyriausybių riboti išlaidas, Vokietijos biudžeto apkarpymas yra dalykas, kurio mažiausiai reikia Europos ekonomikai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"