TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ispanai nepraranda optimizmo

2009 11 24 0:00
Šį savaitgalį Ispanijoje protestavo ūkininkai, kurie teigė, kad krizė baigia juos sužlugdyti.
AFP/Scanpix nuotrauka

Ispanijai niekaip nesiseka sumažinti didžiausio Europos Sąjungoje (ES) nedarbo, tačiau dauguma ispanų nusiteikę optimistiškiau nei kitų ES šalių gyventojai.

Ispanijoje nedarbas jau sudaro 18,6 proc. ir tai gerokai daugiau nei Latvijoje ir Lietuvoje bei vis su nedarbo problema nesugebančioje susidoroti Lenkijoje, kuri per krizę sugeba visai neblogai tvarkytis. Padėtis Ispanijos darbo rinkoje beveik nesikeičia jau tris mėnesius, ir 4,3 mln. šalies gyventojų, o tai pusantro milijono daugiau nei prieš metus, negali panaudoti savo sugebėjimų.

Daugiausia bedarbių tarp statybininkų

Ispaniją, kurios ūkis penktas Europoje, recesija apėmė 2008 metų pabaigoje. Iki tol tai buvo viena sparčiausiai besivystančių ES šalių. Šiemet jos ūkis smuks 1,6 proc., nors Europos Komisija (EK) prognozuoja 2 proc. smukimą. Kad ir kaip ten būtų, Ispanijos vyriausybė įsitikinusi, jog dugnas bus pasiektas šiais metais ir jau kitąmet padėtis ims gerėti.

Tačiau jei bendras ūkio smukimas nėra didelis, nedarbas augo sparčiau, nei buvo prognozuota. Pavyzdžiui, 18 proc. lygį šalis turėjo pasiekti tik 2010 metais, tačiau jis buvo užfiksuotas jau šį lapkritį. EK įspėjo, kad jei Ispanija nesumažins išlaidų nemokamai medicinos apsaugai ir neapkarpys pensijų bei nedarbo pašalpų, 2060 metais apskritai nebus iš ko jų mokėti. Tačiau darbo ir emigracijos ministras Celestino Corbacho teigia, kad gyventojai nepajėgūs mokėti didesnių socialinio draudimo įmokų, nes krizė juos vis labiau vargina.

Tačiau ispanai vis vien nėra pesimistai. Jei net 78 proc. Europos gyventojų skundžiasi, kad krizė juos nuskurdino, apie save taip sako tik 66 proc. ispanų. Skųstis nelinkę ir pensininkai, tik 10 proc. jų teigia, kad jiems pritrūksta pinigų mėnesio pabaigoje.

Ispanų nusivylimą bene labiausiai nulėmė tai, kad jie ilgai buvo optimistai, net tada, kai mokėjo didelę kainą už naftą ir dujas. Ispanija importuoja didžiąją energijos dalį, dėl to šalyje išaugo infliacija, ir tik tada, kai prasidėjus pasaulinei krizei krito energijos šaltinių kainos, ėmė mažėti ir infliacija. Tačiau labiausiai nuslopo statybų bumas - net 44 proc., todėl daugiausia bedarbių gretas papildė statybininkai, o statybose dirbusiems imigrantams teko vykti ieškotis darbo kitur.

Ispanijoje nebankrutavo nė vienas bankas, tačiau nuolat pabrėžiama, kad būtina restruktūrizuoti šalies finansų sistemą ir gelbėti bankus. Labiausiai ispanai nepatenkinti tuo, kad jie negali gauti kredito - tai kaip didžiausią krizės bėdą pabrėžia net 90 proc. šalies gyventojų. 55 proc. ispanų susidūrė ir su tuo, kad jiems neišduodamos kredito kortelės.

Medicina kaip Rytų Europoje

Ispanus erzina ir metai iš metų blogėjanti sveikatos apsaugos sistema, tai pripažįsta ir Europos institucijos. Aplinkos tyrimą atlikusi organizacija "Health Consumer Powerhouse" padarė išvadą, kad Ispanijoje medicinos lygis toks pat kaip Rytų Europos šalyse. Šiais metais padėtis vis blogėjo, o spalio mėnesį Ispanija nukrito net per tris pozicijas ir atsidūrė tik trečiame ES šalių dešimtuke. Be to, ES pareigūnai pabrėžia, jog Ispanija nesiima jokių priemonių, kad tą kritimą sustabdytų ir keistų susidariusią padėtį. Krizė sveikatos apsaugos sistemoje pasiekė jau tokią ribą, kad net susirgę ispanai priversti kreiptis į privačius gydytojus, jei nori gauti būtiną pagalbą. Ispanijoje bene prasčiausiai ES ginamos pacientų teisės, be to, jiems net neprieinamas internetas.

Apmokestino bagažą

Dėl krizės sumažėjus turistų skaičiui, oro linijų bendrovės nutarė daugiau užsidirbti iš keleivių. Kai tik ES leido apmokestinti papildomą bagažą, vieni pirmųjų tai padarė ispanai. Nuo spalio 20 dienos keleiviai, skrendantys "Iberia" lėktuvais, turi primokėti po 15 eurų už kiekvieną lagaminą, nors tam priešinosi Madridas ir Katalonija. Tačiau bendrovės "Iberia" vadovybė nutarė pasekti "American Airlines", kuri taip elgiasi nuo birželio, pavyzdžiu ir įvedė papildomą mokestį. Todėl dabar nereikia mokėti tik už rankinį bagažą, o už kiekvieno lagamino pervežimą privalu mokėti papildomai - už vieno - 15 eurų, už antro - jau 70 eurų, be to, jei lagaminas sveria daugiau kaip 23 kilogramus, reikia primokėti dar 20 eurų. "Iberia" aiškina, kad taip ji stengiasi prisiderinti prie kitų pigių skrydžių bendrovių, kurios nemažą dalį pajamų gauna už keleivių bagažo pervežimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"