TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ispaniją džiovina sausra

2012 03 26 6:08

Po sausiausios per 70 metų žiemos Ispanija meldžia lietaus, antraip šalies žemės ūkis patirs didžiulių nuostolių. Ypač baiminasi Andalūzija - didžiausia Ispanijos alyvuogių augintoja, kuriai ir taip atslenka grėsmė iš Maroko.

Ši žiema Ispanijoje buvo sausiausia per pastaruosius 70 metų. Ispanijos ūkininkai jau skambina pavojaus varpais dėl sausros, nes išseko vandens telkiniai, geibsta pasėliai, o krūmynuose ėmė siausti gaisrai.

Ispanija pratusi prie gaisrų vasarą, bet šiemet siaubdami miškus jie atėjo labai anksti, o sausra stabdo pasėlių augimą ir palieka ūkininkų gyvulius be ganyklų. Gaisrai jau nuniokojo apie 400 hektarų miškų šiaurės vakariniame Galicijos regione. Ten išseko Portodemouros rezervuaras, suskilinėjo visas jo dumblinas dugnas.

"Mus ištiko labai didelė sausra, labai intensyvi kai kuriose teritorijose, - pareiškė žemės ūkio ministras Miguelis Arasas Canete. - Vandens telkiniai dar ne visiškai išdžiuvo, bet labai padaugėjo miško gaisrų."

Skaičiuoja būsimus nuostolius

Po Ispanijai būdingos dusinančiai karštos vasaros šalis tikėjosi lietingos žiemos, bet per tris žiemos mėnesius Ispanijai tekliuvo 55 litrai kritulių į kvadratinį metrą - daug mažiau nei vidutiniškas 200 litrų kiekis. Gruodį, sausį ir vasarį Ispanija beveik neregėjo lietaus - tokios sausos žiemos nėra buvę kone nuo penktojo dešimtmečio. Nuo to laiko sausiausia žiema buvo 1980-1981 metais, bet prilijo 30 litrų į kvadratinį metrą daugiau nei dabar.

Vasario pabaigoje Ispanijos vandens telkiniai buvo pripildyti tik dviem trečdaliais, vadinasi, vandens trūko laukams, kur auga žemės ūkio kultūros ir ganosi gyvuliai. Ūkininkų asociacija skundžiasi, jog lapuočiai medžiai, daržovės ir javai kenčia labiausiai, bet jau netrukus gali nukentėti ir alyvmedžiai, vynuogynai bei migdolai, ypač pietinėse Andalūzijos ir Aragono provincijose, kur per banguojančias kalvas kiek tik akys aprėpia driekiasi šių kultūrų plantacijos. Granados laukai gali prarasti 35 proc. alyvuogių produkcijos, prognozuojamas ir 50 proc. javų derliaus praradimas. Pietinėje Malagos provincijoje ūkininkai skaičiuoja, kad būsimi praradimai jiems sieks 14 mln. eurų.

"Tas mažas kiekis vandens, kuris iškrito, neprasisunkė į žemę, todėl per ateinančius mėnesius drėgmės stoka stabdys kultūrų augimą ir paveiks jų duodamus vaisius", - sakė ūkininkų asociacijos COAG atstovas Alejandro Garcia. Jis taip pat įspėjo, kad sausra kelia grėsmę gyvuliams, kurie negali ganytis, o vietoj to turi ėsti brangius pašarus.

Galicijoje ir kituose šiauriniuose regionuose, tokiuose kaip Astūrija, Kastilija bei Leonas, gyvulių augintojai numato jų produkcijos pabrangimą mažiausiai 20 procentų. Vienintelė viltis - kad greitai palis. "Jei palytų per savaitę ar dvi, reikalai mažumėlę pasitaisytų", - sakė A.Garcia.

"Mums reikia vandens, kad užaugtų žolė. Pamatysime, ar oras mums padės", - sakė Galicijos regioninė žemės ūkio reikalų patarėja Rosa Quintana.

Grėsmė alyvmedžiams

46,4 mln. gyventojų turinti šalis yra didžiausia alyvuogių aliejaus gamintoja pasaulyje. Ispanija pagamina 50 proc. viso pasaulio alyvuogių aliejaus. Šiemet šalis planavo pagaminti rekordinį 1,6 mln. tonų aliejaus kiekį. Tačiau Ispanijos alyvuogių pramonei grėsmę kelią ne tik šios žiemos sausra, bet ir vis didėjanti konkurencija iš Maroko.

Ispanijos alyvuogių augintojams nerimą kelia vasarį Europos Sąjungos (ES) ir Maroko pasirašyta laisvos prekybos sutartis. Pagal ją ši Šiaurės Afrikos šalis, kurios klimatas labai panašus į Andalūzijos, galės eksportuoti į ES ne 52 tūkst. tonų aliejaus kvotą, o visą savo produkciją.

Kol kas Marokas pagamina tik 130-140 tūkst. tonų aliejaus per metus, bet planuoja apsodinti alyvmedžiais šimtus tūkstančių hektarų plotų, kurie yra visai prie pat Ispanijos, kitoje Viduržemio jūros pusėje. Tačiau darbo sąlygos abiejuose kraštuose labai nevienodos: marokiečiui mokami 6-8 eurai už 8-9 valandų darbo dieną, o Ispanijoje darbininkas gauna 45 eurus, dar iki 15 eurų sumokama už jo socialines garantijas, tad per 6 val. darbo dieną jis darbdaviui kainuoja 60 eurų. Ispanijos ūkininkams tokia konkurencija nepalanki ir jie neabejoja, kad marokiečiai nusitaikė į tą pačią Europos rinką.

Andalūzija, kur vakar vyko regioniniai rinkimai, yra labiausiai nuo darbo stygiaus kenčiantis Ispanijos regionas - nedarbas ten siekia 31,23 procento.

"Andalūzijoje visi vienaip ar kitaip gyvena iš aliejaus", - sako Lope Ruizas Lopezas, kurio plantacija turi 3 tūkst. alyvmedžių, kai kuriems medžiams - daugiau nei 200 metų. Jei alyvmedžių pramonė Andalūzijoje išnyks, gyventojai turės traukti į didesnius miestus.

Per vakar vykusius rinkimus, buvo tikimasi, 6,4 mln. Andalūzijos rinkėjų nušlavė socialistus ir pirmą kartą suteikė valdžią dešiniesiems. Socialistai valdė daugiausiai gyventojų turintį Ispanijos regioną (iš viso gyvena 8,4 mln. žmonių), saulėtą flamenko ir koridos žemę, daugiau kaip 30 metų (nuo 1975-ųjų), bet susigadino vardą įsivėlę į korupcijos skandalus. Praradę Andalūziją socialistai bus praradę visus 17 Ispanijos regionų.

BBC, BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"