TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ispanija myli savo čigonus

2010 09 22 0:00
Ispanijos nacionaliniu šokiu laikomas flamenkas - perimtas iš čigonų.
AFP/Scanpix nuotrauka

Tolerantiškas požiūris į čigonus Ispanijoje gali būti pavyzdys visai Europai.

Antonio Moreno gyvena Madrido gatvėje, kuri garsėja kaip pati pavojingiausia - ten prekeiviai atvirai siūlo visų rūšių kvaišalus kiaurą parą. Jis turi keturių miegamųjų namą su baseinu, dirba savo nuosavoje foto- ir videostudijoje, ir jis yra čigonas, vienas iš 40 tūkst. neteisėtos stovyklos Ispanijos sostinės prieigose gyventojų. Bet kurioje kitoje Europos šalyje A.Moreno ir jo kaimynai būtų įtampos ir prieštaravimų šaltinis. Prancūzijai pradėjus deportuoti čigonus ir dėl to susipykus su Europos Komisija (EK), staiga visoje Europoje visuomenės pakraštyje gyvenanti bendruomenė atsidūrė dėmesio centre. Kai kur tai sukėlė dar didesnį įtarumą. Bet A.Moreno dėl to visiškai nesijaudina. Dėl čigonų, korektiškiau vadinamų romais, Ispanijoje vyrauja visai kitas požiūris.

"Deportacijų niekuomet nebus. Mes integruoti, - sako A.Moreno. - Pirmiausia aš esu ispanas, paskui - čigonas. Ir abiem atvejais didžiuojuosi."

Jaučiasi kaip namie

Daugelis Europos šalių vertina romų bendruomenes kaip spręstiną problemą, tačiau Ispanija čigonus priėmė, suteikė teises, žavisi jų istorija. Dėl to Ispanijoje čigonai jaučiasi tikrai kaip namie. Nors rasizmo, kaip sako A.Moreno, pasitaiko, Ispanijoje kur kas geriau nei Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ar Čekijoje. "Ispanija labai padėjo čigonams", - sako A.Moreno.

Ir tikrai - praėjus 35 metams po diktatoriaus Francisco Franco mirties, romų gyvenimas labai pagerėjo. "Iki tol nė nebuvome žmonės. Buvome gyvuliai", - sako A.Moreno apie tuos laikus, kai valdžia draudė čigonams dirbti, mokytis ir net susirinkti į didesnes nei keturių asmenų grupes. Šiandien EK, Europos Sąjungos (ES) šalys ir patys romai pripažįsta, jog Ispanija yra čigonų integravimo pavyzdys. Bulgarijos, Slovakijos, Vengrijos, Čekijos ir net Rumunijos, iš kurios kilę daugelis čigonų, vyriausybės ieško idėjų Ispanijoje.

Beveik stebuklinga programa

Iš 10-12 mln. Europoje gyvenančių romų Ispanijos bendruomenė yra antra didžiausia - maždaug 970 tūkst. žmonių, arba apie 2 proc. visų gyventojų. Šalis išleidžia romams beveik 36 mln. eurų kasmet. Ispanijoje tik 5 proc. čigonų gyvena stovyklose, apie pusė turi savo namus. Visi Ispanijos čigonai naudojasi sveikatos apsaugos sistema ir maždaug 75 proc., nors tikslių skaičių nėra, manoma, turi stabilias pajamas.

Ispanija investuoja į sritį, kuri, ekspertų teigimu, gelbėja čigonus nuo skurdo, - švietimą. Beveik visi čigonų vaikai lanko pradines mokyklas (nors tik 30 proc. jas baigia) ir daugiau kaip 85 proc. šalies čigonų yra raštingi. "Tai, kaip Ispanija panaudoja Europos socialinius fondus, yra puikus pavyzdys kitoms narėms", - giria šalį teisingumo komisarė Viviane Reding.

Protinga Ispanijos vyriausybės veikla davė gerų rezultatų. Pavyzdžiui, romai gauna municipalinį būstą ir pašalpas su sąlyga, kad siųs savo vaikus į mokyklas ir medicinos įstaigas. Veikia čigonams skirta speciali programa, pasak ekspertų, - viena geriausių Europoje. Pagal ją jauni bedarbiai čigonai mokomi įgyti techninių įgūdžių. Šie mokslai prilygsta bakalauro diplomui. Galiausiai per sutartis su privačiomis kompanijomis išmokyti amato čigonai įdarbinami. Šios programos sėkmė tokia stulbinama, kad ją mėgina perimti Rumunija. Tačiau ar tai įmanoma?

Susiliejusios kultūros

Ispanija turi ypatingus istorinius santykius su čigonais, jų kultūra seniai suaugo su ispanų. Po F.Franco mirties priimta Konstitucija atsižvelgė į visų etninių grupių teises. Kadangi čigonai devintąjį dešimtmetį buvo skurdžiausia grupė, jiems buvo skirta daugiausia pastangų.

Čigonai seniai ištirpo pagrindinėje ispanų kultūroje - flamenko šokiai ir tradicinis Ispanijos kostiumas pasiskolinti iš čigonų. Ispanijos čigonai mažiau nei kitose šalyse priešinosi integracijai, nes jie jau daugybę šimtmečių buvo tapę sėslūs.

Net jei kitos ES šalys paseks Ispanijos pėdomis ir išmoks mylėti savo romus, tai išspręs tik pusę problemos. Jei Europa nori, kad Prancūzija ir Italija nedeportuotų čigonų, geriausias būdas - padaryti taip, kad jie gerai jaustųsi savo namuose ir neemigruotų į kitas šalis. Briuselyje įsikūrusio Europos romų informacijos centro vadovas Ivanas Ivanovas mano, kad romų migraciją galima sustabdyti, o deportacijos - bergždžias dalykas. Juk po kelių mėnesių čigonai grįš į tas šalis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"