TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ispanija skausmingai suka atsigavimo link

2015 04 01 6:00
Ispanai keikia ministrą pirmininką Mariano Rajoy, ir nors šalies ekonominiai rodikliai gerėja, per protesto demonstraciją prieš griežtą taupymą jie "pakabino" premjerą ant kryžiaus. Reuters/Scanpix nuotrauka

Prie pražūties slenksčio buvusi Ispanijos ekonomika pamažu vėl auga. Šalis elgėsi visiškai priešingai negu Graikija - užuot eikvojusi laiką bevaisiams ginčams, ji vykdė skausmingas reformas. Taip Ispanijai pavyko visiškai atgauti konkurencingumą tarptautinėse rinkose. Bet populistai gali viską sugadinti - kaip Graikijoje.

Didysis Ispanijos sugrįžimas

Europos centrinis bankas prognozuoja, kad 2015 metais Ispanijos ekonomika bus viena sparčiausiai kylančių Europoje. Pigus euras ir menkos palūkanos šiemet leis jai augti 2,3 procento.

Kitas dalykas - nedarbas. Jis tebėra didžiausias ispanų prakeiksmas. Šiuo metu darbo neturi maždaug 6 mln. ispanų. Vyriausybė tikisi, kad per 2014 ir 2015 metus bus pavykę sukurti milijoną papildomų darbo vietų.

Iš didžiausios nuo ketvirtojo dešimtmečio pilietinio karo laikų krizės Ispaniją ištraukė ne vidaus vartojimas, o eksportas. Akivaizdu, kokią valstybę nuosmukio laikais mėgdžiojo Ispanija - ji kopijavo Vokietijos ekonomikos modelį, sėkmingai akcentavo eksportą. Į užsienį 2014 metais iškeliavo beveik trečdalis Ispanijos prekių ir paslaugų.

Itin sėkmingai šalyje veikia automobilių gamyklos "Opel", "Seat", "Renault", "Ford", "Nissan". Vien jose sukurta apie 25 tūkst. darbo vietų. Didžioji dalis produkcijos parduodama užsienyje. Kai tik profesinės sąjungos sutiko su lankstesnėmis gamybos sąlygomis, "Mercedes" investavo į savo gamyklas Ispanijoje 190 mln. eurų.

Ispanija, kaip ir Portugalija bei Airija, yra pavyzdys, kaip ekonomikos krizę įmanoma paversti galimybe. Šių valstybių patirtis rodo, kad įvykdžius reikiamas reformas galima atgauti konkurencingumą net ir būnant pinigų sąjungoje. Ispanija, ypač liberalių ekonomistų akimis, yra priešingybė Graikijai, kuri ne tik įsivėlė į vidaus rietenas dėl ekonomikos pertvarkos, bet ir toliau gaišta laiką kivirčydamasi su kitomis euro zonos šalimis.

Tai - vienas požiūris. Yra ir kitas, atskleidžiantis juodąją Ispanijos sėkmės dalį. Be abejo, tai - masinis nedarbas, vis dar siekiantis 24 proc. ir nė už ką nepasiduodantis spartesniam mažėjimui.

Neseniai Andalūzijoje vykę vietos rinkimai parodė, kad reformų šalininkai negali tikėtis rinkėjų dėkingumo. Daugiausia gyventojų turinčiame ir skurdžiausiame Ispanijos regione, kur darbo neturi daugiau kaip trečdalis darbingų žmonių, atsitiko tai, ko daugelis nesitikėjo - dešimtmečius ten valdantys socialistai sugebėjo išsaugoti visas savo vietas, o prie Ispanijos vairo stovintys konservatoriai (Liaudies partija) prarado rinkėjų paramą nuo 41 iki 27 procentų. Maždaug ketvirtadalį balsų laimėjo dvi naujos protesto partijos "Podemos" ir "Ciudadanos" .

Suvaržyti euro

Svarbiausias premjero Mariano Rajoy ekonomikos patarėjas Álvaro Nadalis taip mato padėtį: įvedus eurą infliacija Ispanijoje visuomet buvo 2 ar 3 proc. didesnė negu Vokietijoje, todėl po 2000-ųjų jos konkurencingumas tarptautinėse rinkose sumažėjo. Iš pradžių problemas kamšė pigūs Europos centrinio banko pinigai ir nekilnojamojo turto bumas, bet 2008 metais prasidėjo didžioji nekilnojamojo turto rinkos griūtis, ir Ispanija atsidūrė spąstuose.

Kai dar turėjo pesetus, šalis galėjo tiesiog nuvertinti savo pinigus. Šis patikrintas ir pasitvirtinęs metodas ankstesniais dešimtmečiais leisdavo Ispanijai atgauti konkurencingumą. Tačiau ištikus krizei tokios galimybės nebeliko - Ispanija būtų turėjusi atsisakyti euro. Beje, anuomet ši galimybė buvo plačiai aptariama šalyje, nors dabar ją atmeta net "Podemos" lyderis Pablo Iglesiasas.

Ispanijai teko rinktis sunkesnį kelią. "Mes esame pirma iš turtingųjų valstybių, pasirinkusių plataus masto devalvaciją būnant pinigų sąjungoje", - sako A. Nadalis.

Toji devalvacija vyko 2011 metais padidinus mokesčius ir atleidus daug žmonių, įskaitant valstybės tarnautojus. Tai sukėlė masinį nedarbą, nekilnojamojo turto kainos krito daugiau nei 35 proc., atlyginimai buvo įšaldyti. Tam tikru metu kainos taip pat ėmė mažėti. Pastaruosius 18 mėnesių infliacija Ispanijoje mažesnė negu Vokietijoje - to niekada nėra buvę.

Reikės augti dar penkerius metus

Apribojusi atlyginimus Ispanija sugebėjo visiškai atgauti konkurencingumą, kurį nuo 2000 metų buvo praradusi tokių šalių kaip Prancūzija ir Italija atžvilgiu. Sparčiai ištirpo net skirtumas su Vokietija.

Visus krizės metus atlyginimai Ispanijoje nekilo. Profesinės sąjungos sutiko, kad senoji jų didinimo sistema, atsižvelgianti į infliaciją ir išdirbtus metus, paseno ir nebeveikia. Darbo valandos irgi tapo lankstesnės. Taip kompanijos pradėjo samdyti naujų darbuotojų, nes juos lengviau atleisti, jei investicijų planai nepasitvirtina.

Tačiau darbo rinka, nors Ispanija ir ėmėsi liberalizavimo programos, neatsigauna. Jauniems ispanams iš esmės neįmanoma gauti nuolatinio darbo savo šalyje. Kai kur laikina darbo sutartis vertinama ne mažiau negu "Aukso puodą" laimėjęs loterijos bilietas. Universitetus baigę ispanai lengviau gauna darbą Antverpene, Londone ar Frankfurte nei namie. Net premjeras M. Rajoy, kaip politikas privalantis kalbėti optimistiškai, užsiminė, jog prireiks dar penkerių ekonomikos augimo metų, kad 20 mln. ispanų turėtų darbus.

Per krizę statybų sektorius prarado apie 1,8 mln. darbo vietų. Turint galvoje, kiek stūkso tuščių gyvenamųjų namų, tų darbo vietų nepavyks atkurti, nors ir šiame sektoriuje laukiama proveržio. 2014-aisiais butų kainos visoje Ispanijoje vėl didėjo.

Didybės manijos našta

Valstybė vis dar turi vilkti kai kurių infrastruktūros projektų naštą. 8 privačios greitkelių tiesimo kompanijos bankrutavo nutiesusios naujus kelius, kurie iš esmės nereikalingi rinkai. Dabar jos laukia, kad būtų valstybės išgelbėtos.

Net Europos Sąjunga, iš kurios Ispanija gaudavo vieną didžiausių paramų, tapo atsargesnė. Ji turėjo finansuoti konteinerių terminalo plėtrą Kadise, Andalūzijoje, bet pareikalavo naujo projekto, mat paaiškėjo, kad šis terminalas jau daug metų mažai eksploatuojamas. Tuo metu valstybinis uostas beveik baigia įgyvendinti projektą naudodamasis paskolomis.

Dar viena didelė bėda Ispanijoje - mokslo ir tyrimų finansavimas. Jis buvo nutrauktas, kai valstybė pristigo pinigų, taip pat dėl to, kad rinkosi remti prestižinius beprasmius projektus. Dabar Ispanija turi smarkiai vytis kitas šalis aukštųjų technologijų srityje. Tai daugelio kompanijų silpnoji vieta, nes jos per menkai investuoja į savo ateitį.

Susirūpinimas artėjančiais rinkimais

Nors Ispanija, kitaip negu Graikija, turi tarptautiniu lygiu veikiančių konkurencingų kompanijų, jai atsigauti gali sutrukdyti politinis netikrumas, kaip jau nutiko Atėnuose. Šių metų pabaigoje Ispanijoje vyks parlamento rinkimai. Investuotojai labiausiai bijo tokių populistinių antikapitalistinių partijų kaip "Podemos". Vienas verslininkas neslėpdamas siaubo baisėjosi per televiziją matyta Levo Trockio nuotrauka, kurią "Podemos" šalininkas buvo užsidėjęs ant savo "Apple" kompiuterio ekrano.

Šiek tiek draugiškesnis verslui atrodo Katalonijoje atsiradęs "Ciudadanos" ("Piliečiai") judėjimas, palankus vidurinei klasei ir užsimojęs sukurti nacionalinę antikorupcijos programą. Abu šie judėjimai turi dviženklį rinkėjų palaikymą, nes tradicinis elitas, tiek konservatoriai, tiek socialistai, net per krizę skęsta korupcijos skandaluose.

Siekdama, kad ispanai nors kiek pajustų atsigavimo vaisius, M. Rajoy vyriausybė sumažino kai kuriuos mokesčius, pradėjo subsidijuoti naujų automobilių pirkimą, į šalį vėl ateina pinigai. Tačiau net politiškai stabilioje šalyje treji metai vidaus devalvacijos vargiai toleruotini. Juk rinkimai jau ant nosies.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"