TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ispanija ties nervų krizės riba?

2011 03 31 0:00

Kol Portugalijos ekonominę ateitį supa nežinomybė, vis dažniau žvilgčiojama į jos didžiąją kaimynę Ispaniją. Ar šios Pietų Europos šalies neištiks mažosios draugės likimas?

Nedarbas Ispanijoje siekia 20 proc., tai dvigubai daugiau nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Vis daugiau jaunų žmonių žvalgosi darbo užsienyje ir mėgina sprukti į Jungtinę Karalystę ar Vokietiją. Maždaug 40 proc. 16-25 metų jaunuolių neturi darbo, tinkamo išsilavinimo ir nemato perspektyvų savo šalyje. Vis daugiau ispanų renkasi užsienio kalbų kursus, kad pagerintų itin prastus užsienio kalbos įgūdžius. 4,3 mln. krašto bedarbių netiki premjero Jose Luiso Zapatero pasakojimais apie "sulėtėjusią" krizę. Valstybės skola vis dar siekia 55 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o biudžeto deficitas viršija 10 proc. BVP. Klestėjimo metais kasmet būdavo pastatoma 800 tūkst. naujų būstų. Tai daugiau nei Vokietijoje, Italijoje ir Prancūzijoje kartu sudėjus. Net paprasti darbuotojai galėjo įsigyti nekilnojamojo turto, dauguma jų po tokią dovaną įteikė savo vaikams ar taip paprasčiausiai investavo. Būsto kainos šoktelėjo 150-300 procentų. Staigus nuosmukis paliko ryškių pėdsakų - Ispanijos Viduržemio jūros pakrantėje driekiasi tuščios betoninės apartamentų džiunglės. Madrido pakraščiuose taip pat stovi pusiau baigti ar tušti namai, statyti dešimtims tūkstančių gyventojų. Tačiau kol kas į juos įsikraustė vos keli tūkstančiai.

Jei Ispanijai prireiks pagalbos iš 750 mln. eurų gelbėjimo fondo, kurį sumetė ES ir Tarptautinis valiutos fondas, kiek daugiau nei dešimtmetį gyvuojantis euras gali žlugti. Todėl kai kurie analitikai neatsitiktinai garsiai lygina Portugaliją ir Ispaniją.

Tačiau ispanų padėtis kur kas patikimesnė nei portugalų, spaudimas jų šaliai yra kiek sumažėjęs, o didžiausios Europos ekonomikos Vokietijos kanclerė Angela Merkel giria ispanus už griežtą taupymo programą. Prasidėjus krizei J.L.Zapatero sumaniai peržiūrėjo mokesčių sistemą ir išlaidas. Pavyzdžiui, valstybės tarnautojų atlyginimai buvo sumažinti 5 proc., nors pernai jie ūgtelėjo 3 proc., todėl krizės metu perkamoji galia sumažėjo ne tiek daug. Kitas pavyzdys - pelno mokestis buvo padidintas 2 proc., o pajamų mokesčiai ūgtelėjo 1-4 procentais. Tačiau 2008-aisiais buvo panaikinti turto ir paveldėjimo mokesčiai. Taigi kapitalo ir pajamų apmokestinimas išliko faktiškai toks pat.

Greičiausiai todėl ispanai ir nereiškė tokio didelio pasipiktinimo, kaip kitų krizės paveiktų valstybių piliečiai. Ispanijos vyriausybė pradėjo įgyvendinti kelias ilgalaikes reformas - pensinį amžių pailgino nuo 65 iki 67 metų, padidino darbo rinkos lankstumą. Tai nė iš tolo neprilygsta toms griežtoms taupymo priemonėms, kurių, pavyzdžiui, griebėsi britų vyriausybė.

Situaciją kur kas blogiau piešė niūrūs pesimistai. Ispanijos žiniasklaidoje pasirodė daugybė rašinių apie tai, kad Ispanija nebegali eksportuoti, varžytis pasaulinėje rinkoje, nebegali įdarbinti savo darbuotojų, susitvarkyti su fiskaline politika, mokėti pensijų. Tačiau tokie kaltinimai iš tiesų neatitinka tikrosios Ispanijos padėties. Šalies ekonomika yra didžiulė, net 2009 metais Ispanijos BVP prilygo Italijos, nedaug atsiliko nuo Prancūzijos ir buvo vos 10 proc. mažesnis nei Vokietijos ar Jungtinės Karalystės.

Kaip ir kiekvienam krašte, Ispanijoje problemų netrūksta. Reikia reformuoti bankų sistemą, tačiau tam prireiks tik nedidelio BVP procento, daug mažesnio nei kitose valstybėse. Net ir tai, kad nedarbas siekia 20 proc., gali būti tiesiog iškreipta statistika - kitoms šalims geriau sekasi slėpti bedarbių skaičių, pavyzdžiui, anksčiau išleidžiant žmones į pensiją ar priverčiant dirbti ne visą darbo dieną. Didelis nedarbas yra laikina ekonomikos krizės pasekmė. Juk dauguma žmonių darbo neteko statybų sektoriuje, todėl jiems reikėjo rasti vietą kitur. Kai ekonomika pradės augti, nedarbas sumažės.

Pastaraisiais metais Ispanija demonstravo pavydėtiną fiskalinę atsakomybę. 2000-2008-aisiais jos biudžetas dažniausiai būdavo perteklinis, o valstybės skola tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo nuo 66 iki 47 procentų. Viską sugadino 2009 metai, kai biudžeto deficitas pasiekė 11 procentų. Tačiau tam įtakos turėjo du veiksniai: pasaulinės ekonomikos krizės užkratas ir metai po rinkimų. 2010-aisiais priimtos griežtos taupymo priemonės turėtų sugrąžinti fiskalinį stabilumą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"