TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ispanija trina F. Franco atminimo ženklus

2016 02 15 6:00
Prieš kelias savaites Valjadolide išmontuotas 1961 metais F. Franco inauguruotas paminklas fašizmo ideologui ir perversmo dalyviui Onesimo Redondo. AFP/Scanpix nuotraukos

Ispanijoje kaip niekada suaktyvėjo pastangos naikinti generolo Francisco Franco režimą primenančius pėdsakus, o toną šiai kampanijai užduoda sostinė Madridas.

Vos prieš kelerius metus sunku net buvo įsivaizduoti, kad koks nors anarchistas būtų pagerbtas jo vardo gatve Ispanijos sostinėje. Bet prieš dvi savaites Madrido miesto taryba visais balsais nusprendė pavadinti vieną gatvę Melchoro Rodriguezo Garcios, žinomo kaip Raudonasis Angelas, vardu.

Iš viso iki kitų metų pabaigos planuojama pervadinti 35 gatves – tai daroma siekiant suteikti miestui naują „pliuralistinį, demokratinį ir įvairiapusį“ veidą. Madrido valdžia sako, kad miesto gatvių žemėlapyje beveik nėra moterų, taip pat ir teroro aukų.

Kitaip nei Hitlerio Vokietijoje ar Mussolini Italijoje, kur po pralaimėjimo įvyko denacifikacijos procesai, Ispanijoje nebuvo nieko panašaus, ir F. Franco režimo šešėlis vis dar tebėra persmelkęs visuomenę bei politiką.

Kaukolė iš Gvadalacharos masinės kapavietės, kuriai kasinėti gautas teismo leidimas. Joje rasti 22 aukų, manoma, nužudytų F. Franco pajėgų jau po Pilietinio karo, palaikai.

Sudarė Atleidimo paktą

1936 metais, kai rinkimus laimėjo kairieji, F. Franco su kitais generolais surengė valstybės perversmą, įžiebusį trejus metus trukusį Pilietinį karą. Nacistinės Vokietijos ir Italijos padedamas, 1939 metais F. Franco laimėjo karą ir pasiskelbė valstybės lyderiu. Per pilietinį karą Ispanijos „raudonuosius“ palaikė Sovietų Sąjunga, jų pusėje kovėsi daug kairiųjų pažiūrų užsieniečių.

Po karo F. Franco išliko valdžioje iki pat savo mirties. Jį apraudojo milijonai konservatyvių ispanų, o kairieji džiūgavo, kad pagaliau nebeliko fašisto, bendradarbiavusio su Hitleriu ir Mussolini.

F. Franco režimas rėmėsi ne vien represijomis, ypač vėlesniais metais – buvo ir didelis visuomenės palaikymas. Daugybė ispanų dėl įvairių sumetimų, religinių, ideologinių bei turto, stojo F. Franco pusėn Pilietinio karo metais, o vėliau, pradedant šeštuoju dešimtmečiu, prie to daug prisidėjo gyvenimo lygio kilimas.

Tik po diktatoriaus mirties 1975-aisiais prasidėjo perėjimo prie demokratijos procesas. Nutiesti tiltą tarp „dviejų Ispanijų“ labai padėjo tais pačiais metais karaliumi karūnuotas Juanas Carlosas. Dvi pagrindinės partijos – dešiniųjų Liaudies partija ir kairiųjų Socialistų partija – susitarė dėl vadinamojo Atleidimo pakto, kuriuo šalis ir vadovavosi nuo pat demokratijos atkūrimo laikų. Politikai nemėgino jo keisti.

Nepaisant šio nerašyto pakto, visuomenės susiskaldymas išliko. Kai kurias F. Franco diktatūros vertybes perėmė Liaudies partija ir jos elektoratas, nors nuo 1977 metų per visus rinkimus, tiek nacionalinius, tiek regioninius ar municipalinius, frankistai niekada nėra gavę daugiau kaip 2 proc. balsų.

Ispanai vengia kalbėti apie karą, o viešai minėdami diktatorių pritylina balsą. Tačiau pamažėle nuo fasadų išnyko diktatūros simboliai, iš aikščių pašalinti F. Franco ir jo generolų paminklai, panaikinti jų vardus įamžinę pavadinimai. 2007 metais Jose Rodriguezo Zapatero socialistų vyriausybė priėmė Istorinės atminties įstatymą, skirtą toliau defrankizuoti šalį, nors jis dažnai buvo ignoruojamas kaip, pavyzdžiui, Madride, kur 24 metus iki pernai gegužės valdžią turėjo centro dešiniųjų Liaudies partija.

1971 metų nuotraukoje generolas Francisco Franco (dešinėje) su princu Juanu Carlosu Burbonu, būsimuoju Ispanijos karaliumi, stebi Pergalės paradą Madride.

Paeiliui valdžiusiems socialistams ir konservatoriams praradus politinę kontrolę ne tik Madride, bet ir daugelyje kitų Ispanijos miestų, Atleidimo paktas, regis, keliauja į šiukšliadėžę. Neseniai iškilusi kairioji populistinė „Podemos“ partija ypač garsiai reikalauja teisti asmenis, atsakingus už F. Franco eros nusikaltimus, ir tirti masines kapavietes. Yra ir kitų politinių grupių, kurios reikalauja sudaryti Tiesos ir Susitaikymo komisiją, panašiai kaip buvo Pietų Afrikos Respublikoje po apartheido.

Generolai traukiasi

Kitaip nei jo politiniai bendražygiai, M. Rodriguezas Garcia, kurio vardu dabar bus pavadinta viena gatvė Madride, buvo pacifistas. „Dėl idėjos galima numirti, bet ne žudyti“, – yra sakęs jis. Pilietinio karo pradžioje jis buvo Madrido kalėjimų direktorius ir rizikavo savo gyvybe, kad apgintų įkalintus fašistus nuo ginkluotos gaujos linčo. Minia šturmavo kalėjimo vartus ir reikalavo išduoti kalinius, bet M. Rodriguezas Garcia pareiškė, jog verčiau juos apginkluos nei sutiks išduoti. Kai šalyje įsigalėjo F. Franco, M. Rodriguezas Garcia išvengė mirties ir tremties, iki pat savo dienų galo 1972 metais gyveno Madride ir buvo aktyvistas.

M. Rodriguezui Garciai užtariant ir tarptautinei bendruomenei reikalaujant, po trejų įkalinimo metų buvo paleistas škotų anarchistas Stuartas Christie, nuteistas kalėti 20 metų už sprogmenų įvežimą į Ispaniją, kai 1964 metais buvo rengiamas pasikėsinimas į F. Franco. „Džiaugiuosi, kad Melchoro humanitarinis darbas Pilietinio karo metu pagaliau oficialiai pripažintas“, – sakė jis BBC. – Jis buvo žmonijos švyturys ir pasididžiavimas barbarybės laikais“.

Praėjus 42 metams po F. Franco mirties ne tik Madride vietos tarybos imasi keisti gatvių pavadinimus. Nerchos miestas Saulėtoje pakrantėje, kur gyveno daug F. Franco generolų, taip pat nusprendė pašalinti jų vardus iš gatvių pavadinimų.

Vykdant įstatymą, įpareigojantį šalinti frankizmo simbolius, 2011 metais Barselonoje buvo išmontuota 1939 metų F. Franco pajėgų pergalei skirta skulptūra.

Generolas Carlosas Asensio Cabanillasas drauge su kitu generolu Juanu Yague, žinomu kaip Badachoso Budelis, 1936 metų rugpjūtį surengė žudynes bulių arenoje, kur iš automatų buvo sušaudyti tūkstančiai civilių. Po to C. A. Cabanillasas, J. Yague įsakymu, pradėjo kruviną puolimą Madrido link ir apgulė sostinę. Vėliau jis vadovavo Karo ministerijai ir mirė 1970 metais.

Dar vienas generolas Garcia Altedas išžudė nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. civilių, surengęs puolimą iš oro ir jūros, kai 1937 metų vasarį tūkstančiai žmonių bėgo iš Malagos į Almeriją. Jo įsakymu, civiliai ir toliau buvo sistemingai apsupami, prievartaujami, žudomi ir verčiami į masines kapavietes. Po Pilietinio karo generolas G. Altedas dar ilgai džiaugėsi šlovinga karjera armijoje.

Ispanijos dešinieji įvairiu mastu priešinasi gatvių pervadinimui. Kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis Francisco Franco Fondas grasina paduoti į teismą merus ar tarybas, kurios imasi vykdyti 2007 metų Istorinės atminties įstatymą, be kitų dalykų, įpareigojantį vietos valdžią pašalinti iš viešų vietų fašistinius simbolius ir kitus žeidžiančius ženklus.

Tačiau pavadinimų keitimas gali būti tik pradžia. Dabar, kai 40 metų galiojęs susitarimas tylėti sulaužytas, Ispanija gali nueiti daug toliau, tirdama painios savo praeities skaudulius.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"