TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ispanija žada būti kukli

2009 12 28 0:00
Ispanijos užsienio reikalų ministras M.A.Moratinosas teigia, kad pirmininkaudama ES jo šalis nesiverš konkuruoti.
AFP/Scanpix nuotrauka

Per savo pirmininkavimo Europos Sąjungai (ES) laikotarpį Ispanija sutelks visą dėmesį į ekonomikos reformą.

Nuo sausio pusmetį ES pirmininkausiantis Madridas pareiškė sieksiantis, kad šalys narės prisiimtų įsipareigojimus reformuoti savo ekonomikas. Tai būtina norint įgyvendinti naują 10 metų strategiją, dėl kurios vyriausybės turėtų susitarti kitais metais. Jos tikslas - pagerinti ES ekonomikos plėtrą ir konkurencingumą. Strategija, Europos Komisijos (EK) vadinama "eu2020", turi pakeisti Lisabonos strategiją, kurios programa nebuvo įgyvendinta ir baigiasi kitais metais.

Klaidą reikia ištaisyti

Dėl Lisabonos strategijos vyriausybės susitarė 2000 metais. Ji iki 2010 metų turėjo paversti Europą konkurencingiausia ir stipriausia pasaulyje žinių visuomene. Ekspertai teigia, jog terminui pasibaigus du svarbiausi šios strategijos tikslai - kad įdarbinimas ES pasiektų 70 proc., o mokslo tyrimams ir plėtrai būtų skirta 3 proc. Europos bendrojo vidaus produkto - nebus pasiekti.

Ispanijos užsienio reikalų ministras Miguelis Angelis Moratinosas sakė, jog Lisabonos strategijos didžiausias trūkumas buvo tas, kad nebuvo mechanizmo, įpareigojančio šalis vykdyti reformas. Per savo pirmininkavimo pusmetį Ispanija kaip tik ir sieks pakeisti tokią padėtį, kad naujoji strategija būtų įgyvendinta. ES lyderiai tai aptars per viršūnių susitikimus vasario pradžioje ir kovo pabaigoje, o galutinį sprendimą priims birželį.

Ispanijos vyriausybė tikėjosi, kad naujoji strategija bus pavadinta jos sostinės Madrido vardu, bet EK pirmininkas portugalas Jose Manuelis Barroso pastaraisiais mėnesiais plačiai naudoja "eu2020" etiketę, nors oficialus naujosios strategijos pavadinimas dar nepatvirtintas.

Principai neaiškūs

Ispanija yra pirma šalis, pirmininkausianti ES įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, kuri atėmė daug pareigų iš rotacijos principu pirmininkaujančių šalių ir perdavė juos dviem aukštiems pareigūnams: ES prezidentui, kuriuo išrinktas belgas Hermanas Van Rompuy, ir užsienio bei saugumo politikos ministrei, kuria tapo britė Catherine Ashton. M.A.Moratinosas sakė, kad būtent šie du asmenys, o ne Ispanija, vadovaus Europai pirmą 2010-ųjų pusmetį. Tačiau Ispanijos pirmininkavimas bus "kuklus ir diskretiškas siekiant numatytų tikslų". Ispanija nesiverš konkuruoti, o tik produktyviai bendradarbiaus ir parems.

Kol kas šalys narės dar nėra sutarusios, kaip pirmininkavimo pareigas dalysis pirmininkaujanti šalis ir ES prezidentas. Tačiau Ispanijos premjeras Jose Luisas Rodriguezas Zapatero "džentelmeniškai sutarė" su H.Van Rompuy, kad pastarasis pirmininkaus visiems su ES susijusiems viršūnių susitikimams, taip pat ir susitikimui su JAV kovo 25 dieną, kuris įvyks Ispanijoje.

Ispanijos prioritetai

M.A.Moratinosas išvardijo 4 svarbiausius Ispanijos pirmininkavimo prioritetus: veiksmingas Lisabonos sutarties, įskaitant ir ES pagrindinių teisių chartijos, įgyvendinimas, Europos atsigavimas po ekonomikos krizės, ES pilietiškumo skatinimas ir Europos vaidmens pasaulyje didinimas. Visus šiuos prioritetus persmelks lyčių lygybės skatinimas. Ispanija sieks, kad dailiosios lyties atstovės nebūtų diskriminuojamos darbe ir būtų išgyvendintas smurtas prieš moteris.

Ispanija taip pat perspėjo sieksianti kuo greičiau įdiegti naujas finansinio reguliavimo taisykles. Tam tikslui turės būti sukurtos trys galingos ES finansų reguliavimo institucijos, jos prižiūrės bankus, draudikus ir biržas bei stebės didesnes sistemines rizikas ekonomikoje. Tam itin priešinasi Didžioji Britanija. Sičio, Londono verslo rajono, vadovai perspėjo, kad didesnis reguliavimas gali paskatinti firmas apskritai pasitraukti iš ES.

Siekdama Lisabonos sutarties įgyvendinimo Ispanija tarsis, kad būtų padidintas Europos Parlamento (EP) narių skaičius. Birželį į EP buvo išrinkti 736 nariai, taip numato Nicos sutartis. Pagal Lisabonos sutartį parlamentarų turėtų būti 754. 4 iš 18 papildomų parlamentarų, neretai vadinamų fantomais, bus renkami Ispanijoje.

Ispanija toliau stums ES plėtros derybas, ypač su Balkanų šalimis, ir mėgins išspręsti Graikijos bei Makedonijos ginčą dėl pastarosios pavadinimo. Serbija jau pateikė prašymą dėl stojimo į ES, o Kroatija galėtų baigti narystės derybas pirmininkaujant Ispanijai.

Ispanija pažadėjo būti "neutrali ir konstruktyvi" per diskusijas dėl Kosovo, nors yra viena iš penkių ES narių, nepripažinusių Kosovo nepriklausomybės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"