TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ispanija žengė pokyčių link

2015 12 22 6:00
Po Ispanijos parlamento rinkimų valdantieji konservatoriai užsitikrino netvirtą pergalę. Reuters/Scanpix nuotraukos

Sekmadienį vykę Ispanijos visuotiniai rinkimai buvo atkakliausi per jos dabartinę istoriją. Šie rinkimai pradėjo naują Ispanijos politikos erą: parlamente bus keturios reikšmingą įtaką turinčios frakcijos, o ne įprastas konservatorių ir socialistų tandemas, kaip būdavo iki šiol.

Oficialūs rezultatai rodo, kad Ispanijos valdančioji dešinioji Liaudies partija (PP) surinko 28,7 proc. balsų ir naujajame parlamente turės 123 mandatus – 63 vietomis mažiau negu per 2011 metų rinkimus. Ispanijos socialistinė darbo partija (PSOE) liko antra, iškovojusi 90 vietų ir 22 proc. balsų. Kairioji populistinė „Podemos“, už kurią balsavo 20,6 proc. rinkėjų, turės 69 deputatus. Ketvirta liko centro dešinės „Ciudadanos“, užsitikrinusi beveik 14 proc. balsų ir turėsianti 40 mandatų. Rinkėjų aktyvumas siekė 73,2 proc. – šiek tiek didesnis nei 2011 metais (68,9 proc.).

Naujokai nubaudė senbuvius

Madride įsikūrusio Karolio III universiteto politologijos profesorius Pablo Simonas pažymėjo, kad tai pokytis, kokio dar niekada nėra buvę anksčiau. Jo teigimu, taip atsitiko dėl to, kad šalis išgyvena politinę, ekonominę ir institucinę krizę, kokios dar niekada nėra patyrusi. Nors 47 mln. gyventojų turinti Ispanija baigė recesijos paženklintą penkerius metus trukusį laikotarpį 2013 metų antroje pusėje, nedarbas šalyje išlieka didesnis negu 21 proc. – didžiausias Europos Sąjungoje po Graikijos. Vyriausybė prognozuoja, kad ekonomika šiais metais augs 3,3 procento.

Konservatorių lyderis Mariano Rajoy su žmona Elvira džiaugiasi rinkimų rezultatu.

Premjeras ir konservatorių lyderis Mariano Rajoy tikino galintis būti šalies ekonomikos atsigavimo ir nacionalinės vienybės garantu, kai Katalonijoje sustiprėjo separatistų judėjimas. Jo rinkimų kampanija buvo orientuota į vyresnius rinkėjus. Ispanijoje iš 35,6 mln. balso teisę turinčių žmonių 10,9 mln. yra vyresni negu 60 metų. Nors PP surinko daugiausiai balsų, ši partija prarado absoliučią daugumą parlamente. Jai pritrūko 53 mandatų. Rinkėjai nubaudė konservatorius už jų nepopuliarią taupymo politiką. Be to, konservatoriai siejami su daugeliu korupcijos skandalų.

Socialistai šiuose rinkimuose pasirodė prasčiausiai per kelis pastaruosius dešimtmečius. Anot ekspertų, dalį balsų iš jų atėmė „Podemos“, sugebėjusi pasinaudoti rinkėjų nepasitenkinimu dėl griežto taupymo ir korupcijos. „Podemos“ lyderis Pablo Iglesiasas pabrėžė, kad po šių rinkimų Ispanija pasikeis.

Verslui palanki „Ciudadanos“, kuri iki pernai tebuvo maža partija, taip pat žadėjo imtis veiksmų prieš korupciją. Darbo rinkos reformoms ir didesnėms investicijoms į plėtrą bei tyrimus pritarianti „Ciudadanos“, siekianti pagausinti darbo vietų, sulaukė palaikymo iš tradicinių kairiųjų ir dešiniųjų šalininkų.

Šių rinkimų baigtis buvo labai nenuspėjama, nes daug ispanų buvo neapsisprendę, kuriai politinei jėgai atiduoti balsą. Daugeliui jau pabodo tradicinės politinės jėgos – jie norėjo naujovių.

Laukia sunkumai

M. Rajoy pasiryžęs formuoti naują vyriausybę. „Mes laimėjome rinkimus. O kas laimėjo rinkimus, tas turi sudaryti ir vyriausybę“, – sakė jis. Ši politinė jėga turės suformuoti aljansą su kitomis partijomis, kad galėtų vadovauti, arba mėginti sudaryti mažumos vyriausybę, kuri veikiausiai nebūtų tvari. Vienintelės partijos, galinčios suformuoti daugumą su M. Rajoy Liaudies partija, būtų socialistai arba „Podemos“, bet toks scenarijus mažai tikėtinas.

Mažai kas tikisi, kad Ispanijoje galėtų būti sudaryta vadinamoji didžioji koalicija, kuri suvestų kartu konservatorius ir socialistus. Analitikai svarsto, kad po šių rinkimų greičiausiai atsiras pralaimėjusiųjų koalicija – susivienys socialistai ir dvi naujos partijos. Kai kas nurodo, kad PSOE galėtų sudaryti susitarimą su „Podemos“ ir mažesnėmis regioninėmis partijomis, laimėjusiomis po kelias vietas.

Po derybų su kiekvienos į parlamentą patekusios partijos lyderiais karalius Pilypas VI, oficialus valstybės vadovas, paskelbs ministro pirmininko kandidatūrą. Nominuotas lyderis turėtų laimėti balsavimą dėl pasitikėjimo parlamente, kad galėtų pradėti eiti pareigas, o šis procesas gali ilgokai užsitęsti. Jeigu politinė aklavietė truktų du mėnesius po pirmojo balsavimo, karalius privalėtų paskelbti naujus rinkimus.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"