TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Išrinktas Prancūzijos prezidentas ministrų kabinetą sumažins perpus

2007 05 09 0:00
Prancūzijos prezidento pareigas Nicolas Sarkozy turi pradėti eiti gegužės 17-ąją.
AFP/Scanpix nuotrauka

Aiškėja naujos Prancūzijos vyriausybės kontūrai. Šalies prezidentu išrinktas Nicolas Sarkozy ketina perpus sumažinti vyriausybę ir nori, kad moterys sudarytų mažiausiai pusę kabineto narių

Sekmadienį per antrąjį rinkimų ratą surinkęs 53,06 proc. balsų ir įveikęs socialistų kandidatę Segolene Royal, kuri gavo 46,94 proc. balsų, Nicolas Sarkozy laimėjo tvirtą mandatą įgyvendinti ekonomines

ir politines reformas. Pirmoji jo planuojama reforma - ministrų kabineto mažinimas. Dabar vyriausybėje dirba net 30 ministrų. N.Sarkozy sako, jog perpus sumažins kabineto narių skaičių, padidins kai kurių ministrų įgaliojimus, perskirstys pareigas ir įsteigs naujus postus, kad turėtų kabinetą, kuris padėtų jam kovoti su nelegalia migracija ir kurti naujas darbo vietas.

Išrinktasis prezidentas nori steigti Imigracijos ir nacionalinės tapatybės ministeriją. Ekonomikos reikalus kuruos Valstybės biudžeto ministerija, kuri bus atsakinga už išlaidas, ir Ekonomikos strategijos ministerija, pagrindinį dėmesį skirsianti darbo klausimams ir globalizacijos iššūkiams.

Keli kandidatai

Realiausiu kandidatu į premjerus laikomas N.Sarkozy rinkimų kampanijai vadovavęs 53 metų Francois Fillonas, buvęs socialinių reikalų ir švietimo ministras, kuris ėmėsi prieštaringų pensijų sistemos ir įstatymo dėl 35 darbo valandų per savaitę reformų. Darbo ministras 56 metų Jeanas Louis Borloo, vadovaujantis nedidelei Radikalų partijai, taip pat laikomas galimu kandidatu į premjerus. Jis yra pelnęs socialines problemas gerai išmanančio politiko reputaciją ir patinka profesinėms sąjungoms, o jų paramos gali prireikti N.Sarkozy įgyvendinant savo rinkimų kampanijos pažadus pakeisti darbo jėgos struktūrą.

Vidaus reikalų ministru veikiausiai bus paskirtas 48 metų Brice'as Hortefeux, artimas N.Sarkozy patarėjas ir buvęs vietos valdžios ministras. Jis ir išrinktasis prezidentas daugiau nei 30 metų yra

geri bičiuliai. Buvęs sveikatos reikalų ministras 42 metų Xavier Bertrand'as, kuris buvo N.Sarkozy rinkimų kampanijos atstovas spaudai, minimas tarp galimų kandidatų vadovauti Ekonomikos strategijos ministerijai. Buvęs premjeras 61 metų Alainas Juppe gali tapti nauju užsienio reikalų ministru arba Nacionalinės Asamblėjos, žemųjų parlamento rūmų, pirmininku. Jis buvo ilgametis prezidento Jacques'o Chiraco, su kuriuo nesutarė N.Sarkozy, sąjungininkas.

Daugiau moterų

Kadenciją baigiančiame kabinete tik šešis postus turi moterys, ir šalies politinėje arenoje nėra daug moterų, turinčių didelę darbo

vyriausybėje patirtį. Vis dėlto N.Sarkozy viliasi, kad jam pavyks išvengti situacijos, panašios į tą, kuri susiklostė 1995 metais, kai po rinkimų dirbti vyriausybėje buvo paskirtos 12 moterų, bet per trumpą laiką beveik visos jos buvo atleistos dėl kompetencijos stokos.

60 metų gynybos ministrė Michele Alliot-Marie yra didžiausią patirtį turinti politikė, remianti N.Sarkozy. Ji yra pelniusi patikimos bei gerai dirbančios politikės reputaciją ir gali tapti nauja užsienio reikalų ministre. Prekybos ministrė Christine Lagarde veikiausiai bus paskirta vadovauti Valstybės biudžeto ministerijai. Ji atstovavo Prancūzijai svarbiose derybose dėl pasaulinės prekybos ir pelnė N.Sarkozy pagarbą. 41 metų teisininkė Rachida Dati, kurios tėvai kilę iš Maroko ir Alžyro, greičiausiai taps naujos Imigracijos ir nacionalinės tapatybės ministerijos vadove.

Diplomato nuomonė

Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Giedrius Čekuolis teigia, kad Nicolas Sarkozy pergalė žymi naują posūkį ES užsienio ir vidaus politikos srityje bei sudaro sąlygas stiprinti Europos ir JAV dialogą, todėl Lietuva išvengs užsienio politikos dualumo.

Vienas iš Lietuvos užsienio politikos tikslų yra euroatlantinio bendradarbiavimo skatinimas bei euroatlantinių vertybių sklaida. Kartais, kai JAV ir Europos tikslai išsiskirdavo, Lietuva atsidurdavo dviprasmiškoje padėtyje, pavyzdžiui, karinių operacijų Irake ar Afganistane atvejais bei santykių su Rusija aspektu Lietuva laikėsi JAV kurso, bet Jungtinėse Tautose beveik visada balsuoja kaip ir kitos ES valstybės.

"N.Sarkozy nori, kad ES funkcionuotų gerai ir siekia sugrąžinti Prancūziją į Europos šeimą, o JAV suvokia kaip sąjungininkę ir draugę", - mano Lietuvos ambasadorius.

Anot G.Čekuolio, situacija Europoje krypsta Lietuvai palankia linkme, nes Vokietijoje kanclere tapus krikščionei demokratei Angelai Merkel, o Prancūzijos vadovo vairą perėmus dešiniajam N.Sarkozy baigėsi "meilės Rusijai bet kuria kaina" era.

Prancūzija yra pusiau prezidentinė respublika, todėl prezidentas turi dideles galias užsienio ir vidaus politikos srityje. Jas gali riboti tik nepalanki Nacionalinės Asamblėjos sudėtis. Šiuo metu žemuosius parlamento rūmus kontroliuoja "Sąjunga už liaudies judėjimą", kuriai priklauso ir N.Sarkozy. Nauji parlamento rinkimai vyks birželio mėnesį, tuomet taps aišku, ar Prancūzijos prezidentas turės laisvę sugrąžinti šalį į Europos šeimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"