TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Išsišakojęs Baltijos kelias

Praėjo kiek daugiau nei 20 metų nuo tada, kai Lietuva, Latvija ir Estija vėl tapo nepriklausomomis valstybėmis. Per juos užaugo nauja karta, nė vienos dienos negyvenusi Sovietų Sąjungoje.

Trečdalį šio laiko visos trys Baltijos šalys yra Europos Sąjungos (ES) narės. Kas jos šiuo metu viena kitai? Ar turi vienyti jėgas, ar veikti kiekviena atskirai. Apie tai trijų valstybių politikai ir sociologai buvo susirinkę pasikalbėti Taline.

Žinodama estų sugebėjimą pristatyti savo šalį užsienyje bei visur ir visada pabrėžti savus laimėjimus, daugiau kaip po 25 metų vėl atsidūrusi Taline nejučia pagalvojau, kad tikėjausi daugiau. Žinoma, permainos didžiulės, Talinas pasikeitęs, tačiau vis tiek dar ne Vakarų Europa. Iš karto krenta į akis, kad miestas nepaprastai švarus, puikiai sutvarkytas jaukus senamiestis, o anksčiau nykiai atrodęs naujamiestis dabar primena Europos didmiestį. Nėra kaip Vilniuje žiojinčių tuščių ertmių, pristatyta aukštų stiklinių pastatų, gatvėse dominuoja naujos mašinos, tiesa, nedidelės ir nebrangios. Pagaliau ir "Estonian Airlines" nebankrutavo, jų lėktuvai tebeskraido ne tik į kitus Europos miestus, bet ir į Vilnių. Tačiau žmonių veidai optimizmu nešvyti (nors gal dėl to kaltas rudeniškas oras), o parduotuvėse kainos maždaug trečdaliu didesnės nei Lietuvoje (tiesa, jose parduodama lašiša šviežesnė nei Vilniuje).

Estų tikėjimas savo jėgomis 

Tačiau praėjus 20 metų po to, kai išsivadavusios iš Sovietų Sąjungos trys Baltijos valstybės atsidūrė prie vienos naujo gyvenimo starto linijos, jų laimėjimai gana skirtingi ir žmonės savaip džiaugiasi nepriklausomybe. Estai šiandien kalba apie atsivėrusias naujas galimybes, o lietuviai vis mini juos laukiančius pavojus ir, užuot ėmę ir darę, ginčijasi tarpusavyje visur įžiūrėdami sąmokslo teorijas. Gal dėl to visi statistiniai duomenys rodo, kad estai nusiteikę kur kas optimistiškiau nei lietuviai. 50 proc. estų patenkinti pokyčiais, įvykusiais jų valstybėje per 20 metų (Lietuvoje patenkintųjų vos 25 proc, o Latvijoje dar mažiau - 23 proc.). Tik 25 proc. šeimų Estijoje (Latvijoje - 40 proc., Lietuvoje - 27 proc.) mano, kad gyvena blogiau nei atgavus nepriklausomybę, nes jau spėjo pamiršti, kokie vargani ir atsilikę buvome prieš 20 metų.

Estijos mokslininkė prof. Marju Lauristin, kuri rugsėjį atvyko į Vilnių ir pasiūlė surengti Taline konferenciją Baltijos valstybių nueitam keliui per 20 metų aptarti (konferencija vadinosi "Baltijos valstybių kelias: 20 socialinės raidos plėtros metų), konstatavo, kad nors prieš 20 metų ir kalbėjome apie bendrą Baltijos valstybių kelią, pamatėme, kad jis labai šakotas, nes kiekviena šalis susiduria su skirtingomis kliūtimis ir problemomis, todėl turėtume džiaugtis, kad vis dar kalbame apie Baltijos kelią. Kalbėdama profesorė Estiją priskyrė prie labai išsivysčiusių šalių, o Lietuvą ir Latviją apibūdino kaip dar tik stovinčias ant slenksčio. Nesunku pajusti, kad estai didžiuojasi įsivedę eurą, nors dabar euro zoną ir krečia didžiulė krizė, bei mato savo sėkmę bendroje ES rinkoje. Jie vadina save atsakingais ES nariais, nors ir piktinasi, kad po 7 metų narystės vis dar esame laikomi ES naujokais.

Ką galime duoti ES     

Konferencijoje dalyvavęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas sakė, kad "mes esame su ES sujungti dvasiškai", o prof. M.Lauristin nuėjo dar toliau, ji pareiškė, kad jei "prieš 20 metų vis dar svarstėme, ką mums gali duoti ES, tai dabar laikas pamąstyti, ką mes galime duoti ES", ir paragino Baltijos šalis pasiūlyti naujų idėjų, sugalvoti, kaip panaudoti mūsų šalių mažumą, kompensuojant jį gyventojų išmanumu. "Mes labai norime pasivyti Vakarus, o tai - stipri motyvacija", - sakė profesorė.

Ir estai iš tiesų stengiasi pasivyti Vakarus. Jie ne tik nepalūžo per krizę, bet dar ir sugebėjo įsivesti eurą. Šiais metais šios mažos šalies BVP turėtų išaugti 7,1 proc. ir tai visai realu, nes per antrąjį ketvirtį jis padidėjo net 8,4 proc., o eksportas išaugo 50 procentų. Savo atlyginimus estai lygina ne su lietuvių ir latvių, o su suomių ir švedų, jie nori kuo greičiau į ES erdvę integruoti savo transportą bei energetiką ir nesijausti prastesni už senuosius ES narius. Estams kaip ir lietuviams skaudu, kad skiriamomis išmokomis diskriminuojami mūsų ūkininkai, kad iškraipoma arba dempinguojama mūsų rinka, jau nekalbant apie tai, kad mes brangiau skolinamės, kad mūsų algos mažesnės, kad apie socialinę apsaugą, kokią turi vakariečiai, galime tik pasvajoti. Todėl, jų nuomone, kad lengviau būtume išgirsti ir pasiektume savo tikslus ES, mums ir reikalingas regioninis bendradarbiavimas. 

Tačiau savo kelią į Vakarus Estija pirmiausia sieja su Šiaurės Europa, t. y. Skandinavijos šalimis. Tai pabrėžė ir Estijos parlamento vadovė Ene Ergma, ji džiaugėsi, kad anksčiau Baltijos jūra  skyrusi SSRS priklausiusias Pabaltijo respublikas nuo Skandinavijos, joms tapus nepriklausomomis valstybėmis, su ja sujungė. E.Ergma ragino bendrai suvienyti jėgas, rengti bendrus projektus, pamiršti egoizmą ir pasitelkiant naujas technologijas siekti sėkmės, visoms bendrai stengiantis ateityje netapti Europos šiaurės periferija.

Tačiau nors visų trijų Baltijos valstybių mokslininkai ir konferencijoje dalyvavę svečiai iš Švedijos bei Lenkijos pabrėžė, koks svarbus viso regiono bendradarbiavimas, jie pripažino ir tai, kad baltiškasis mentalitetas - labai skirtingas, kad lengviau įveikti valstybių sienas nei mentaliteto skirtumus, todėl taip sunkiai ir randami bendri sprendimai. O jei tarp mūsų nedaug panašumų, ar tada turime bendrą ateitį? Estai tiesiai šviesiai bendrą Baltijos šalių energetikos projektą pavadino "tikra katastrofa dėl lietuvių elgesio", tarp jų netrūksta ir abejojančiųjų, ar bus nutiestas "Rail Baltic" geležinkelis. 

Sunkumų kyla ne tik dėl trijų valstybių nesusikalbėjimo, bet ir dėl nesutarimų šalių viduje. Estai ir latviai vis dar turi problemų su rusais, o lietuviai, kaip paaiškėjo šiais metais, su lenkais. Šios nacionalinės mažumos tebegyvena tarsi uždaroje bendruomenėje, todėl vis dar kalbama apie gerą valstybinės kalbos mokėjimą.

Nenorėdama atsisakyti įtakos Baltijos regione, Rusija naudoja ne tik savo kapitalą, bet ir kalbą. Geriausias pavyzdys - Latvijoje rengiamas referendumas dėl rusų kalbos paskelbimo antrąją valstybine kalba, nors rusų kalba net nėra ES kalba.

Rusijos metami iššūkiai bene labiausiai galėtų suvienyti Baltijos valstybes, tačiau jos net į tai reaguoja skirtingai. Lietuvoje liko beveik nepastebėtas praėjusią savaitę prezidento Dmitrijaus Medvedevo pripažinimas, kad Rusija ėmė kariauti su Gruzija todėl, kad ši Kaukazo valstybė nebūtų priimta į NATO, o Estijoje šie Rusijos vadovo žodžiai sukėlė didžiulį rezonansą. 

Turime, norime, galime

Kad Baltijos valstybės veiktų išvien, reikia bendrų konkrečių tikslų, taip pat bendros infrastruktūros, energetikos, bendrų verslo projektų, inovacijų, tačiau pirmiausia būtina suprasti, kad mažos valstybės greičiau pasieks savo tikslus veikdamos išvien. Kaip sakė konferencijoje dalyvavęs Mykolo Romerio universiteto doc. Gintaras Aleknonis, Baltijos šalys jau prarado laiką tapti antruoju Beniliuksu. Galime būti trise, galime būti šešiese (su Skandinavijos šalimis), galime būti aštuoniese - kartu su Lenkija ir Vokietija, nors tai ir būtų sudėtingiau, nes šių valstybių kitas svoris ir jos norės lyderiauti. Galima būti ir devyniese, nes Rusija taip pat prieina prie Baltijos jūros, tačiau tai būtų dar sudėtingiau, nes Rusija nėra demokratinė valstybė ir vargu ar iš jos galima tikėtis sąžiningo bendradarbiavimo. 

Mažoms valstybėms lengviau tarpusavyje rasti bendrą kalbą, be to, estai įsitikinę, kad mažumas nėra minusas. Jie mėgsta kartoti žodžius "small" and "smart" (maža ir išmani). Tokia, estų nuomone, yra Danija, tokia turi būti ir jau yra Estija. Kad mažos valstybės per krizę parodė, jog jos gali būti dinamiškesnės, lankstesnės ir efektyvesnės, pabrėžė ir prof. M.Lauristin, ji pasiūlė Baltijos valstybėms pasimokyti iš Šiaurės šalių ir savo mažumą paversti pranašumu.

Per Talino konferenciją pranešimą skaitęs Švedijos Ateities studijų instituto direktorius prof. Joakimas Palme klausė, ar Baltijos šalys pasinaudos Šiaurės Europos šalių visuomenės gerovės modeliu, kad užglaistytų prarajas, susidariusias jų visuomenėje, ar jos norės tai padaryti ir ar galės. Naudojantis jo žodžiais "would", "should" and "could" (turės, norės, galės), to paties galima paklausti ir apie Baltijos šalių bendradarbiavimą. Lietuva, Latvija ir Estija tarsi suvokia, kad turėtų bendradarbiauti, tik ar jos iš tiesų to nori, nes jei nori, tai ir gali.

Kol kas iš trijų valstybių elgesio tokią išvadą padaryti gana sunku. Estija neslepia, kad nori žengti sparčiau, ji orientuojasi į Skandinaviją, šiek tiek bendradarbiaudama su Latvija ir beveik palikdama nuošalyje Lietuvą. Latvija piktinasi, kad Lietuva jos neinformavo apie tragišką padėtį "Snoro" banke, o paskui paskelbė jo bankrotą, dėl to jai pačiai tenka kompensuoti latvių "Krajbanka" laikytus indėlius, ir tuo pat metu praneša, kad blokuoja ES pasiūlymą dėl sinchroninio Baltijos šalių prisijungimo prie Vakarų Europos elektros tinklų bei siekia išlikti Rusijos energetikos sistemoje, nes nori, kad suskystintų dujų terminalas būtų statomas Latvijoje. Užtat lietuviai kartu su latviais nepraleido progos pasišaipyti iš išmaniųjų estų, kad šiemet Taline vėjas jau du kartus nuvertė Kalėdų eglę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"