TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Išspręstas Estijos ir Rusijos sienos klausimas

2014 02 19 6:00
Estijos ir Rusijos diplomatijos vadovai U.Paetas (kairėje) ir S.Lavrovas pasirašė susitarimus dėl valstybių sausumos ir jūros sienos. AFP/Scanpix nuotrauka

Vakar Maskvoje įvyko Estijos ir Rusijos užsienio reikalų ministrų susitikimas. Buvo pasirašyta valstybės sienos sutartis ir pareikštas abipusis noras ateityje bendradarbiauti glaudžiau ir dažniau.

Prieš vykdamas į Rusiją Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas pareiškė pageidaujantis, kad jo šalis užmegztų glaudesnius ryšius su Rusija aukščiausiu lygiu ir išplėstų derybų temas. Jis teigė, kad plėtojant dvišalius valstybių santykius vis dar lieka daug svarbių neišspręstų klausimų.

Anot jo, stiprinant tarpvalstybinius santykius svarbiausia – valstybių vadovų bendravimo atvirumas ir dažnumas. U.Paeto manymu, nėra normalu, kai dviejų valstybių kaimynių vadovai susitinka taip retai.

Estijos užsienio reikalų ministras pridūrė, kad artimiausiu metu su Rusija planuojama pasirašyti sutartis dėl bendradarbiavimo atliekant gelbėjimo operacijas ir reagavimo į nepaprastąsias situacijas. „Taip pat tikiuosi, kad Rusija vėl imsis ratifikuoti sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo, kuri to laukia jau daugelį metų. Apskritai mums reikalingas ekonominio bendradarbiavimo pagrindas“, – sakė U.Paetas.

Rusijos užsienio politikos vadovas taip pat akcentavo glaudesnių ryšių tarp Maskvos ir Talino būtinybę.

Dokumentą derino 23 metus

Maskvoje pareigūnai pasirašė virtinę susitarimų. Bene svarbiausia ir ilgiausiai vilkinta – sutartis dėl valstybės sienos tarp šių šalių.

Šio dokumento tekstas buvo rengiamas 23 metus. Susitarimai dėl sausumos ir jūrų sienos pirmą kartą buvo pasirašyti 2005 metais, bet Estijos parlamentas tvirtindamas dokumentą įtraukė į įstatymą dėl ratifikacijos preambulę, kuri nepatiko Rusijai. Estijos parlamentarai rėmėsi nebegaliojančia 1920 metų Tartu taikos sutartimi tarp Estijos ir Sovietų Rusijos, kuri Talinui, kaip tikino Maskva, paliko galimybę reikšti Rusijai teritorines pretenzijas į du pasienio su Estija miestus. Tada Rusijos Federacijos parašai, patvirtinantys sutartį, buvo atšaukti.

Vis dėlto dabartinėje sutartyje paliktos tos pačios formuluotės, kaip ir 2005 metais, analogiška liko ir sienos linija. Pasirašius sutartį, Rusija turės perduoti Estijai kai kurias žemes ir atvirkščiai (maždaug po 100 ha teritorijos).

Ministrai pasirašė sutartį dėl jūros sienos Narvos ir Suomijos įlankose, taip pat – susitarimą dėl diplomatinio nekilnojamojo turto, pagal kurį Estijai bus perduotas diplomatinės atstovybės pastatas Maskvoje, o Rusijai – Taline.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovai anksčiau sakė, kad su Talinu susitarta dėl atsakomojo Sergejaus Lavrovo vizito šiais metais. Pastarąjį kartą Rusijos diplomatijos vadovas Estijoje lankėsi 10-ojo dešimtmečio pradžioje. Po susitikimo U.Paetas minėjo, kad planuojamą Rusijos užsienio reikalų ministro vizitą laiko istoriniu įvykiu.

Dėl kelionės į Sočį nesigaili

Gana draugišką nusiteikimą Rusijos atžvilgiu demonstruoja ir Estijos premjeras Andrus Ansipas, visiškai nesigailintis dėl savo sprendimo vykti į Rusiją stebėti Sočio žiemos olimpinių žaidynių ir nepainioti sporto su politika.

„Mano vizitas į Sočio olimpiadą tikrai nebuvo klaida. Klaida būtų buvusi, jeigu nebūčiau nuvykęs. Visoms kaimynų šalims buvo atstovaujama aukštu lygiu“, – pirmadienį jis sakė Estijos parlamentui. A.Ansipas priminė, kad į Sočį vyko Suomijos prezidentas ir premjeras, Švedijos karališkoji pora, Latvijos prezidentas ir Lietuvos premjeras. Prezidentas pridūrė negalintis suprasti, kaip olimpiada gali būti skaidoma į dalis ir boikotuojami tik kai kurie jos renginiai. "Juk atidarymo ceremonija yra neatsiejama nuo visų olimpinių žaidynių“, – aiškino jis.

Prieš prasidedant olimpiadai estai nebuvo patenkinti A.Ansipo planais vykti į Sočį – netgi buvo pradėta parašų rinkimo kampanija, kad premjeras atsisakytų kelionės į Rusiją. Kitaip nei prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas, kuris nevyko į olimpiadą „dėl didelio darbo krūvio“, premjeras iš pradžių sakė, kad keliaus į Sočį palaikyti Estijos sportininkų kaip privatus asmuo su savo šeima ir savo lėšomis. Tačiau prieš išvykdamas paskelbė, kad vis dėlto nusprendė vykti į olimpiadą kaip pareigūnas, nors vis tiek pats apmokės visas kelionės išlaidas.

Interfax, BNS, err.ee, bnn.ee, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"