TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Iššūkis Europos Parlamentui

2009 02 26 0:00
G.Watsonas mano, kad EP pirmininkas neturėtų būti renkamas išankstiniu susitarimu.
EP nuotrauka

Birželio 7 dieną vyks Europos Parlamento (EP) rinkimai. Lietuvoje bus išrinkta 12 atstovų, kurie penkerius metus atstovaus mūsų šaliai. Rinkimams ruošiasi ir dabartiniai EP lyderiai, iš kurių trečio pagal dydį Liberalų demokratų aljanso (ALDE) lyderis britas Grahamas Watsonas nutarė mesti iššūkį nusistovėjusiai tvarkai. Apie tai jis sutiko papasakoti ir "Lietuvos žinių" skaitytojams.

- Pone Watsonai, jau ir Lietuvą pasiekė žinia apie Jūsų mestą iššūkį, t. y. pareikštą norą tapti EP pirmininku, sulaužant nerašytą taisyklę, kai dėl minėtos kandidatūros susitaria dešinieji su kairiaisiais ir jų atstovai pakaitomis po 2,5 metų vadovauja EP. Kas paskatino žengti tokį žingsnį?

- Kiekvieną kadenciją į EP išrenkama daug naujų narių, maždaug pusė. Atvykę į Briuselį po geros savaitės jie turi balsuoti už pirmininko kandidatūrą, nors daugiausia laiko naujai atvykę europarlamentarai praleidžia ieškodami savo kabinetų, tvarkydami administracinius formalumus, susipažindami su procedūromis ir pan. Todėl jie visiškai nežino, už ką balsuoja. Turime suvokti, kad EP yra solidi institucija ir Europos Sąjunga (ES) mums suteikia daugiau įgaliojimų bei atsakomybės, nei kada nors turėjome. Todėl tarp kandidatų į pirmininko postą turėtų vykti vieša diskusija, per ją minėti asmenys išdėstytų savo idėjas ir ką planuoja nuveikti. Per tą diskusiją taip pat paaiškėtų, ar jie yra pakankamai kvalifikuoti dirbti šį darbą. Iki šiol susitarimas būdavo pasiekiamas už uždarų durų. Todėl ir noriu ištraukti kandidatus į viešumą. Galbūt man ir nepavyks laimėti, tačiau tai bus bent precedentas, pakeisiantis pačią kandidatavimo tvarką. Toks mano žingsnis - jokiu būdu ne protestas. Nekelčiau savo kandidatūros, jeigu nežinočiau, kad turiu realių galimybių laimėti.

Manau, kad kuriant Europos demokratiją svariu atsvaros tašku galėtų tapti galimybė piliečiui būti renkamam į EP transnacionaliniu būdu, t. y. už kandidatą galėtų balsuoti visos Bendrijos piliečiai. Šis klausimas jau buvo aptartas Konstituciniame konvente ir EP Konstitucinių reikalų komitete. Manau, galima tikėtis, kad jau per kitus rinkimus nuo 5 iki 10 proc. europarlamentarų bus renkami pagal transnacionalinius sąrašus. Tai reikštų, kad rinkėjas Italijoje, Estijoje ar Lenkijoje turės galimybę balsuoti už tą patį žmogų.

-Ką pirmiausia keistumėte EP, jei jums pasisektų tapti jo vadovu?

- Yra daug dalykų, kuriuos norėčiau keisti, tobulinti. Manau, kad per 2,5 metų kadenciją visko nuveikti neįmanoma, bet tai būtų gera pradžia. Galima teigti, kad ši institucija turi daugiausia galių ES, jei palygintume ją su Europos Komisija (EK), Taryba. Todėl pamąstykime, ar EP - tik vieta gražioms kalboms sakyti, ar jis pakankamai rūpinasi įstatymų priėmimu?

Pastaraisiais metais EK neteko vadovaujamo politinio vaidmens, Tarybai taip pat sunku susitarti, kai susėda 27 ministrai, atstovaujantys kiekvienos šalies skirtingiems interesams. Taip jau susiklostė, kad EP tapo vieta, forumu, kur pasiekiamas politinis kompromisas. Tai puikiai įrodo patvirtintas reglamentas dėl cheminių medžiagų naudojimo REACH, mobiliųjų skambučių į užsienį kainas sumažinęs reglamentas, transporto ir paslaugų direktyvos, daugybė susitarimų, stabdančių klimato kaitą ir padedančių išsaugoti švarią gamtą.

Esu tikras europietis, ir jei būčiau išrinktas pirmininku, stengčiausi sutelkti įvairias politines jėgas tam, kad Europos vežimas sparčiau judėtų į priekį. ES institucijos turi būti atviresnės, jei norime, kad piliečiai jomis labiau pasitikėtų. EP turėtų būti vieta, kur telkiamos Europos jėgos, nukreiptos prieš euroskepticizmą, kuriam atstovauja tokie veikėjai kaip Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas ir "Libertas" lyderis Deklanas Galey, per birželio mėnesį vykusį referendumą suagitavęs airius balsuoti prieš Lisabonos sutartį.

- Kaip jūsų iššūkis sutiktas pačiame EP ir ES priklausančiose valstybėse?

- Sakyčiau, labai gerai. Sausio pradžioje parašiau laišką 785 EP nariams, jame išdėsčiau savo ketinimus. Gavau daug atsakymų. Parlamentarai mane sveikina ir rašo, kad jau atėjo laikas daryti ką nors panašaus. Jau kitą savaitę išdėstysiu savo prioritetus, kuriuos numačiau savo pirmininkavimo laikotarpiui.

Taip pat manau, kad reikia sudaryti naują sutartį tarp europarlamentaro ir jo rinkėjų, joje europarlamentaras įsipareigotų pasiekti rinkėjams naudingų rezultatų. Dar vienas mano kampanijos tikslas - garantuoti piliečiams, kad viešosios lėšos bus tiksliai apskaitomos ir tinkamai naudojamas, nes tai, kas vysta dabar, kelia nerimą visoms ES narėms.

- Iš anksto atsisakėte vadovauti Liberalų demokratų aljansui, nors neabejojate, kad vėl būsite išrinktas į EP. Ar neteks gailėtis tokio žingsnio, juolab kad šis aljansas yra trečia pagal dydį politinė grupė EP?

- Esu tikras, kad pasielgiau teisingai. EP liberalams vadovavau 7,5 metų. Mūsų niekada nebuvo tiek daug ir niekada nesijautėme esantys tokie stiprūs, kaip dabar. Turime daug liberalų atstovų vykdomojoje valdžioje: EK kas trečias komisaras yra liberalas, valstybėse narėse turime tris premjerus liberalus ir dar daugiau ministrų. Keli liberalai šiuo metu yra ir Lietuvos Vyriausybės nariai, jie sėkmingai vadovauja ministerijoms.

Jei ir nebūsiu išrinktas EP pirmininku, rasiu kuo užsiimti. Turiu daug ateities planų ir projektų, kuriuos norėčiau įgyvendinti, be to, galėsiu daugiau laiko skirti šeimai, tai pat tobulinti kinų kalbą.

- Bet ar tikitės, kad jums pavyks pakeisti nusistovėjusias biurokratines procedūras?

- Privalome judėti ta linkme. Kito kelio nėra. Aš remiu Jose Manuelio Barroso iniciatyvas supaprastinti reguliavimą ir manau, kad būtina laikytis subsidiarumo principo, kai klausimai sprendžiami

žemiausiame valdžios lygmenyje, arčiau piliečių. Europos lygmeniu inicijavome kampaniją, kad būtų labiau laikomasi ES teisės aktų. Dažnai mėgstama nepagrįstai kaltinti Briuselį, esą jis "kaltas" dėl verslo suvaržymo, mokesčių politikos ar kitokių reikalavimų, kai iš tiesų nacionalinės vyriausybės arba vietiniai politikai netinkamai perkelia ES teisės nuostatas į nacionalinę teisę. Mes reikalaujame, kad prie teisės aktų būtų pridėtos palyginamosios lentelės, tada iš karto būtų aišku, ko reikalauja Europos direktyva ir ko - vietinis įstatymas.

- Pone Watsonai, liberalų frakcijai EP priklauso daugiausia atstovų iš Lietuvos, net septyni iš 13. Kaip vertinate jų darbą per šią kadenciją?

- Lietuvos europarlamentarai ALDE grupę pasirinko neatsitiktinai ir mane žavi jų darbas EP. Turiu pažymėti, kad Lietuvai labai įspūdingai EK atstovauja ir jūsų eurokomisarė Dalia Grybauskaitė.

Džiaugiuosi, kad per šią kadenciją turėjau galimybę Liberalų ir demokratų aljanso delegaciją pakviesti į Lietuvą, kur susitikome su Lietuvos politikais ir bankininkais, aptarėme iššūkius, su kuriais susiduria jūsų valstybė. Gaila, kad Lietuva tuomet taip ir nebuvo pakviesta prisidėti prie euro zonos. Vis dėlto Lietuvos delegacija padarė įspūdingą darbą, sutelkdama šiam tikslui ne tik visą mūsų aljansą, vienijantį per 100 narių, bet ir išjudindama visą EP. Atliktas išties reikšmingas darbas - EP balsuodamas patvirtino rezoliuciją, kurioje kvietė persvarstyti Mastrichto kriterijų skaičiavimą. Tikiuosi, kad netrukus ateis laikas, kai jūsų šalis turės eurą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"