TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Iššūkis jaunai demokratijai

2007 11 12 0:00
Naudodamas jėgą prieš opoziciją M.Saakašvilis, regis, susikirto, tačiau ne viskas prarasta - Gruzija dar gali eiti demokratiniu keliu.
AFP/Scanpix nuotrauka

Praėjusios savaitės įvykiai Gruzijoje sukėlė prieštaringų minčių net tvirtai Tbilisio euroatlantinės integracijos siekius remiančių žmonių galvose. Brutaliai išvaikytas protesto mitingas, kariuomenės įsiveržimas į privačius televizijos kanalus, pagaliau nepaprastosios padėties paskelbimas nėra savaime suprantami dalykai demokratine save laikančioje valstybėje.

Ar tikslas pateisina priemones?

Panašios priemonės su malonumu naudojamos šalyse, kurias valdo neklystantys ir nepakeičiami vadai. Niekas per daug nesiterlioja su nepatenkintais demonstrantais Šiaurės Korėjoje, Baltarusijoje, Rusijoje ar tokiose "privatizuotose" teritorijose kaip Abchazija ir Padnestrė. Valdantysis režimas ten nesvarstydamas naudoja jėgą prieš nepatenkintuosius ir užsitikrinta masinių informavimo priemonių kontrolę. Siekdamas bet kokia kaina išlaikyti valdžią jis aktyviai vartoja retoriką apie grėsmingus išorės priešus ir šiems parsidavusius vidaus elementus.

Visus tuos "vadukus" vienija įsitikinimas, kad tik jie gali geriausiai vadovauti kraštui, kad yra nepakeičiami, todėl sąžiningi rinkimai suprantami kaip nesąmonė, dėl kvailų rinkėjų galinti sutrukdyti vykdyti Misiją.

Demokratinėse valstybėse visi piliečiai turi galimybę ne tik išsakyti savo nuomonę apie valdžios veiksmus, bet ir balsuodami per rinkimus suteikti arba nesuteikti valdantiesiems galimybę tęsti savo veiklą. Sunku būtų įsivaizduoti kariuomenę, vaikančią žmones, protestuojančius prieš Latvijos vyriausybės veiklą Rygoje, arba "Aro" kovotojus, naudojančius ašarines dujas prieš Vilniuje mitinguojančius mokytojus.

Pozicija "tik aš žinau, ko reikia mūsų šaliai" labai pavojinga, ir pastarieji įvykiai paskatino užduoti klausimą, ar ne tuo keliu žengia Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis?

Tikros ir menamos grėsmės

Jaunos demokratijos neišvengiamai susiduria su dalies visuomenės nepasitenkinimu dėl pernelyg lėtai vykdomų reformų, negerėjančios ekonominės situacijos, korupcijos. Tokių pat įvykių būta ir Lietuvoje pirmaisiais nepriklausomybės metais. Natūralu, kad susvyravusia tautos vienybe mėgina pasinaudoti išorės jėgos, kurioms nepriimtinas jaunos valstybės bandymas savarankiškai projektuoti savo ateitį ir saugumo politiką. Rusija nesugebėjo sustabdyti Baltijos šalių integracijos į Vakarų struktūras, tad dabar iš paskutiniųjų stengiasi išnaudoti visus svertus, kad tokios pat sėkmės nepavyktų pasiekti Gruzijai, Ukrainai ar Moldovai. Todėl M.Saakašvilio padėtis išties sudėtinga. Viena vertus, negalima leisti suvešėti svetimos valstybės interesams atstovaujančioms jėgoms, kurių pagrindinis tikslas - grąžinti Gruziją į Rusijos įtakos zoną eskaluojant ekonominių sunkumų temą. Antra vertus, ignoruoti žmonių nepasitenkinimą ir visus nesutarimus spręsti jėga - tai paminti demokratijos vertybes ir visus integracijos procesus nužudyti savomis rankomis.

Paskutinis Rusijos šansas?

Visų šalių, išsivadavusių iš sovietų imperijos gniaužtų, patirtis rodo, kad yra 2 valstybės raidos keliai. Politinės jėgos, pradėjusios demokratizacijos procesus, arba išsigimsta ir įtvirtina autoritarinį valdymą (Vidurio Azijos šalys, Baltarusija), arba pralaimi rinkimus dėl visuomenės nepasitenkinimo prasta ekonomine padėtimi.

Pralaimėti rinkimai neleidžia įtikėti savo neklystamumu ir moko neatitrūkti nuo visuomenės lūkesčių, o būtent su šiomis problemomis ir susiduria Gruzijos prezidentas. Kaip galima spėti, Rusija mes milžiniškus žmogiškuosius ir materialinius išteklius (Lietuvos, Ukrainos ir kitų šalių rinkimų patirtis rodo, kad Kremlius dės visas pastangas, jog nugalėtų prorusiškos jėgos), kad tik M.Saakašvilis pralaimėtų rinkimus ir triumfuotų žmonės, nusiteikę stabdyti Gruzijos integraciją į Europos Sąjungą ir NATO. Vis dėlto nereikėtų pamiršti, jog M.Saakašvilis nėra vienintelis Gruzijos politikas, siekiantis Tbilisio narystės demokratines vertybes pripažįstančiose organizacijose.

Valstybės vadovas, patenkinęs opozicijos reikalavimus dėl pirmalaikių parlamento ir prezidento rinkimų, grąžino, nors ir pavėluotai, stabilumą į Tbilisio gatves, todėl tikėtina, kad artimiausiu metu bus atšaukta ir nepaprastoji padėtis. O tai leis opozicijai rengtis rinkimams. Drauge galima neabejoti, jog provokacijų iš Rusijos pagausės kaip niekada, nes jei ir šiuos rinkimus laimės provakarietiškos jėgos, mažai tikėtina, kad ateityje Kremliui pavyks susigrąžinti Gruzijos kontrolę.

Nors ekonominė padėtis Gruzijoje tikrai nėra ideali, būtent Rusijos ekonominės ir politinės sankcijos labiausiai prisidėjo prie jos sustiprėjimo. Dujų kainų didinimas, vyno ir kitų prekių embargas leido gruzinams lėtai perorientuoti savo ekonomiką, todėl Maskva iš esmės praranda galimybes tokiomis sankcijomis bloginti šalies padėtį. Artimiausiais metais ekonominės priežastys vis rečiau turėtų kelti visuomenės nepasitenkinimą. Vis dėlto ekonomikos augimo rezultatų dar teks palaukti kelerius metus, o kol kas svarbiausia, kad M.Saakašvilis nepatikėtų, jog demokratiška Gruzija ir jis - sinonimai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"