TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Įstatymas priimtas, diskusija tęsiasi

2011 04 13 0:00
Prancūzus, ypač branginančius savo pasaulietines vertybes, besimeldžiantys gatvėje musulmonai gali šokiruoti.
AFP/Scanpix nuotrauka

Įvesdama draudimus musulmonams Prancūzija gina pasaulietiškos valstybės vertybes. Tačiau ir įsigaliojęs įstatymas neišsprendžia egzistuojančių problemų.

Nuo pirmadienio Prancūzijoje įsigaliojo daugybę aistrų sukėlęs veidą dengiančių musulmoniškų skarų draudimas, ir jau pirmą dieną policija suėmė su skara viešai pasirodžiusią musulmonę. Prieš tai Prancūzijos valdžia paskatino naują diskusiją apie islamą ir sekuliarias Prancūzijos tradicijas, tačiau net pati tokios diskusijos iniciatyva sukėlė diskusiją. Islamo religinės grupuotės surengė protestus, debatams nepritarė net kai kurie prezidento Nicolas Sarkozy valdančiosios UMP partijos nariai. Kritikai kaltina valdančiuosius, kad šie nuolaidžiauja atgimstantiems kraštutiniams dešiniesiems. Musulmonų religiniai lyderiai boikotavo renginį, pavadintą tiesiog "Sekuliarumas". Užsienio apžvalgininkai teigia, kad politinė atmosfera Prancūzijoje pastaruoju metu apnuodyta.

Vyksta giluminiai pokyčiai

Vyriausybės duomenimis, Prancūzija turi 6 mln. musulmonų - beveik 10 proc. gyventojų. Tai yra didžiausia musulmonų bendruomenė Vakarų Europoje. UMP tikina, kad būtų neatsakinga nediskutuoti apie pokyčius, kurie vyksta prancūzų visuomenėje musulmonų vis daugėjant. Partija akcentuoja sekuliarios valstybės pamatą, puoselėjamą įstatymo nuo 1905 metų, kai bažnyčia buvo atskirta nuo valstybės. Tačiau šiais laikais įstatymas sukuria keblumų. Kaip vertinti tai, kad mokyklose pateikiamas specialus maistas, kurio reikalauja musulmonai; tai, kad jie meldžiasi tiesiog gatvėje, kai mečetė perpildyta; ar gali personalas dėvėti religinius simbolius, tokius kaip musulmoniška skara ar ryškiai matomas krikščioniškas kryžius, vaikų priežiūros įstaigose; ar gerai, kad musulmonė mama gobiasi skarą lydėdama vaikus į mokyklos išvyką, o tėvai atsiima vaikus iš tokių mokykloje privalomų pamokų kaip fizinio lavinimo ir biologijos?

Prezidentas N.Sarkozy mano, kad jei sekuliarios mokyklos valgykloje patiekiamas tik islamo leidžiamas maistas, religijos ir valstybės atskyrimo principas pažeidžiamas. Kiti taip pat vertina tėvus, kurie vadovaujasi Koranu ir neleidžia savo dukroms lankyti baseino mišrioje grupėje. Savo ruožtu musulmonai teigia, kad veidą dengiančios skaros, kurias, beje, dėvi labai mažas procentas musulmonių Prancūzijoje, juk niekam netrukdo.

Apkaltintas rasizmu

Dalyvauti diskusijoje nepanoro Prancūzijos ministras pirmininkas Francois Fillonas ir užsienio reikalų ministras Alainas Juppe. Vyriausiasis Prancūzijos rabinas Gilles'as Bernheimas diskusiją pavadino įgrisusia, bet jos neboikotavo.

O vienas vyriausybės narys dėl savo kalbų net gali būti teisiamas už rasizmą. Mažiausiai dvi žmogaus teisių gynimo organizacijos žada iškelti bylą vidaus reikalų ministrui Claude'ui Gueant'ui už kalbą, kurioje jis kritikavo musulmonų skaičiaus augimą šalyje.

"1905 metais musulmonų Prancūzijoje buvo visai nedaug, šiandien jų turime nuo 5 mln. iki 10 mln., - kalbėjo ministras. - Toks tikinčiųjų skaičiaus padidėjimas ir jų elgesys kai kuriais atvejais kelia problemų." C.Gueant'o žodžiais, gatvėje besimeldžiančių musulmonų vaizdas gali šokiruoti prancūzus.

Organizacija "SOS Racisme" ministro žodžius pavadino "košmariškais", o jo mintis - "nevertas Respublikos atstovo". MRAP (Judėjimas prieš rasizmą ir už tautų draugystę) pareiškė, kad Prancūzijos "vyriausybė pavertė rasistinius šūkius savo oficialios politikos dalimi".

Tačiau gali būti, kad taip, kaip ir ministras, mano dauguma prancūzų. Apklausos rodo, jog prancūzai labai sunerimę dėl to, kaip Prancūzijoje elgiasi kai kurie musulmonai. Vienas tyrimas atskleidė, kad 40 proc. prancūzų islamą vertina kaip vidaus priešą.

Prancūzijos nacionalinio fronto naujoji lyderė Marine Le Pen religijos atskyrimą nuo viešosios erdvės pavertė svarbiausia savo kampanijos tema. Tokia jos pozicija iš dalies garantuoja jai didelį populiarumą visuomenėje.

Kieno įstatymas viršesnis

Europoje niekas net nediskutuoja, kad demokratinėje visuomenėje visi lygūs prieš įstatymą ir privalo jam paklusti. Tai savaime garantuoja ir tikėjimo laisvę. Tačiau Prancūzijoje, o ir kitur Europoje, yra sakančiųjų, kad musulmonų bendruomenės save laiko išskirtinėmis ir net mano, jog gali gyventi pagal šariato teisę.

Neseniai britų spaudai etninis somalietis rašytojas Ayaanas Hirsi Ali pareiškė, kad "visuomenei reikia įstatymo valdžios, bet islamas su ja nesuderinamas, nes jis teigia, kad yra tik Alacho įstatymas, o ne žmonių".

Tokia diskusija būtų aktuali ne tik Prancūzijoje. Panašių problemų turi daugybė Europos valstybių, vis garsiau kalbama apie daugiakultūriškumo žlugimą. Tokį požiūrį jau išdėstė Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir britų premjeras Davidas Cameronas. Buvo manoma, kad daugiakultūriškumas atves prie integracijos. Dabar, kaip tikina šie politikai, matyti, kad jis privedė prie dar didesnio susiskaldymo. Taigi Europai teks iš naujo apmąstyti, kokią vietą laisvoje visuomenėje užima tikėjimas ir pilietiškumas, kuris iš jų svarbesnis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"