TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Ištikimas nepriklausomybei

2008 02 19 0:00
Gyvate vadintas kovotojas H.Thaci - albanų didvyris, atvedęs Kosovą į nepriklausomybę.
AFP/Scanpix nuotrauka

Hashimas Thaci į istoriją bus įrašytas kaip Kosovo premjeras, atvedęs šią teritoriją į nepriklausomybę, nors savo karjerą jis pradėjo ginkluota kova su Serbijos pajėgomis. Serbija jį laiko teroristu.

H.Thaci buvo vos 30 metų, kai 1997-aisiais tapo Kosovo išvadavimo armijos (KIA), 1998-1999 metų kare kovojusios už nepriklausomybę, vadas. Dabar jam 39-eri, ir jis jau yra išgyvenęs karą, išvengęs Serbijos teisingumo ir tapęs dialogo bei etninės tolerancijos propaguotoju, nors niekada nenukrypo nuo pagrindinio kurso - nepriklausomybės savo mažytei tėvynei.

H.Thaci gimė 1968 metų balandžio 24 dieną Bročnos kaime, Drenicos regione vidurio Kosove, laikomame albanų separatizmo židiniu. Nuo praėjusio dešimtmečio pradžios jis dalyvavo pasyviame pasipriešinime Belgradui, bet nutaręs, jog taikus velionio Kosovo prezidento Ibrahimo Rugovos pasipriešinimas niekur neveda, griebėsi ginklo.

Naujoji kovinė jo karjera greit patraukė Serbijos saugumo pajėgų dėmesį, ir jis pabėgo į Šveicariją baigti politinės filosofijos studijų. 1997 metais grįžo ir drauge su kitais būsimaisiais pasipriešinimo vadovais įsteigė KIA. Po metų partizanai kontroliavo ketvirtį šios pietinės Serbijos srities, kurioje 90 proc. gyventojų sudaro albanai. H.Thaci tapo KIA politinio sparno vadovu, sukilėliai jį praminė Gyvate, o Vakaruose jis buvo vadinamas Kosovo Gerry Adamsu (G.Adamsas yra Airijos respublikonų armijos politinio sparno "Sinn Fein" vadovas).

Netrukus H.Thaci tapo Kosovo albanų laikinosios vyriausybės premjeru, nors Serbijos teismas "už terorizmą" nuteisė jį kalėti 22 metus. Bausmė buvo paskirta pirmiausia už 1993 metų išpuolį prieš serbų policijos patrulį.

Po NATO taikdarių intervencijos 1999 metais, atvykus Jungtinių Tautų (JT) misijai, H.Thaci tapo oficialiu politiku. Jis atsidėjo kovai už nepriklausomybę politinėmis priemonėmis ir dialogu. 1999 metais vadovavo Kosovo albanų derybininkams Rambujė taikos konferencijoje. Albanus stipriai rėmė JAV, bet Serbijos valdžia, laikanti H.Thaci teroristu, atsisakė su juo bendrauti. Dar kartą jis turėjo reikalų su Serbijos teisingumo sistema, kai 2003 metų birželį Budapešto oro uoste buvo trumpam areštuotas pagal Belgrado išduotą tarptautinį arešto orderį. Tuo metu jis jau buvo svarbi politinė figūra ir, JT misijai įsikišus, buvo paleistas.

2004 kovą H.Thaci nusikaltėliais paskelbė albanus, kurių gaujos siautėjo serbų kaimuose, padeginėjo serbų namus ir bažnyčias. "Kosovas priklauso ne tik albanams", - pareiškė jis.

Pergalę per rinkimus lapkritį H.Thaci iškovojo serbams ir albanams derantis dėl galutinio JT administruojamos srities statuso. Derybos vaisių nedavė, ir H.Thaci pareiškė, kad Kosovas vienašališkai paskelbs nepriklausomybę. Taip ir įvyko vasario 17-ąją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"