TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Istorijos sugrįžimas

2010 04 23 0:00
D.Brooksas turi savo ekonomikos supratimą.
Užsienio spaudos nuotrauka

Žurnalistas ir komentatorius Davidas Brooksas rašo solidžiausiems Jungtinių Valstijų leidiniams, yra išleidęs ir keletą knygų. Dienraštyje "The New York Times" išspausdintame straipsnyje, kurį pateikiame ir LŽ skaitytojams, jis bando išsiaiškinti ekonomikos istorijos raidą.

Koks nors puikus mokslininkas turėtų parašyti išsamią šiuolaikinės ekonomikos istoriją, nes neabejotinai šios srities raida - vienas svarbiausių dalykų šiandieniame pasaulyje.

Pirmasis šios istorijos veiksmas turėtų prasidėti ekonominio scientizmo eroje: laikotarpiu, kai ekonomistai grindė savo darbą primityvia žmogaus prigimties vizija (visiškai racionalus, siekiantis visokeriopos naudos, savarankiškas asmuo) ir sukūrė būtinybe paremtus detalius modelius.

Antrasis veiksmas apimtų pastaruosius keletą dešimtmečių, kai keli drąsūs ekonomistai bandė peržengti šį ribotą žmonijos supratimą. Herbertas Simonas pastebėjo, kad žmonės nėra visiškai racionalūs. Gary Beckeris išanalizavo elgesį, kuris neatrodė kaip riboto savanaudiškumo produktas, pavyzdžiui, turėti vaikų ir elgtis altruistiškai. Amosas Tversky ir Daniela Kahneman išsiaiškino, kad žmonės gali turėti bendrų polinkių, kai jie bando priimti objektyvius sprendimus. Ši istorijos dalis būtų pasakojimas apie palaipsniui augantį išprusimą ir plėtojimąsi.

Tada istorija pasiektų trečią veiksmą, ekonominę 2008 ir 2009 metų krizę, kuri yra aukščiausias kulminacijos taškas, nes atidengia visos srities trūkumus. Ekonomistai ir finansininkai praleido dešimtmečius, kurdami vis sudėtingesnius modelius, kad galėtų nuspėti rinkos elgesį. Tačiau šie modeliai nenumatė, kad artėja finansinė krizė. Pažangiausi finansiniai modeliai, klaidingai įvertinę padėtį, prisidėjo prie to, kad buvo nušluota 50 trlj. dolerių pasaulio turto ir žmonės patyrė neapsakomų kančių.

Taip priartėtume prie ketvirto veiksmo - sąžinės perkratymo laikotarpio, kurį dabar išgyvename. Praėjus daugiau kaip metams nuo krizės, vis dar nėra vieningos nuomonės, kas galėjo ją sukelti. Ekonomistai iš naujo nuo pačių pagrindų ima vertinti savo sritį.

"Kur buvo intelektualai, kai krizė pradėjo formuotis? Kodėl jie nepamatė artėjančios katastrofos?" - pagrįstai "The National Interest" interneto puslapyje klausia Barry Eichengreenas iš Kalifornijoje esančio Berklio universiteto. Dienraštyje "The Wall Street Journal" Russas Robertsas iš George'o Masono universiteto iškėlė klausimą, kodėl ekonomika iš viso laikoma mokslu. Tikri mokslai daro pažangą, tačiau ekonomikoje senieji mąstytojai ateina į madą, paskui vėl tampa nebemadingi. R.Robertsas pasiteiravo savo kolegų, ar jie galėtų nurodyti bent vieną ekonometrinę mokslo sritį, kuri tikrai nekeltų abejonių. Nė vienas jos taip ir neįvardijo. "Esmė ta, kad turėtume mažiau tikėtis iš ekonomistų", - padarė išvadą R.Robertsas.

Skiltyje "Supratimo krizė", Robertas J.Shilleris iš Jeilio universiteto pažymėjo, kad geriausio krizės paaiškinimo net nėra ekonominės analizės darbuose. Tai Carmeno M.Reinharto ir Kennetho S.Rogoffo parašyta istorijos knyga "Šis metas kitoks" ("This Time Is Different"), kurioje beveik visiškai nėra teorijos.

Reiktų suvokti, kad intelektualinė energija jau nebepriklauso ekonomistams, kurie kuria konspektus ir detalizuoja modelius. Atrodo, kad ši sritis juda humanistine kryptimi. Šiuo metu daugelis ekonomistų bando perimti psichologų, neurologų ir sociologų patirtį. Jie leidžia knygas tokiais pavadinimais, kaip "Gyvybingumas", "Iracionalusis ekonomistas" bei "Asmens ekonomika", kurių tema, pavyzdžiui, kaip socialinės tapatybės formuoja ekonominį pasirinkimą.

Tai tarsi ankstesniųjų laikų nuolankumo atradimas iš naujo. Galų gale Adamas Smithas buvo moralinis filosofas, Friedrichas von Hayekas kūrė savo filosofiją remdamasis mūsų pačių nežinojimo supratimu, o Johnas Maynardas Keynesas "nebuvo pasirengęs paaukoti realizmo matematikai", kaip teigė jo biografas Robertas Skidelsky. Ekonomika yra "moralinis mokslas", - rašė J.M.Keynesas. Ji susiduria su "motyvais, lūkesčiais ir psichologiniais neaiškumais. Reikėtų nuolat saugotis nuo pastovaus ir vienodo duomenų interpretavimo". Kitais žodžiais tariant, ketvirtame veiksme ekonomistai kūdikio žingsneliais tipena į emocijų, socialinių santykių, vaizduotės, meilės ir dorybės pasaulį. Spėju, kad penktame veiksme jie sunaikins visą savo sritį.

Ekonomika, kaip mokslas, pasiekė darną atkirsdama didžiąją dalį žmogaus prigimties. Dabar ekonomistai pradeda nuo tokių emocinio gyvenimo sričių, kurias jie gali skaičiuoti ir modeliuoti (veikla, juos daranti ekonomistais). Bet kai tik atsidurs šioje vietoje, jie tikrai išsiaiškins, kad vidinį gyvenimą sudarantys procesai nėra pritaikomi sociologinio mokslo metodologijai. Moralinių ir socialinių visiškai išsivysčiusių žmonių poreikių negalima suvesti į universalius dėsnius ir tyrinėti kaip fiziką.

Tai suvokus, ekonomika vėl atsidurtų tarp istorijos ir moralės filosofijos, ir taptų galinga priemone tam tikroms veiklos rūšims analizuoti. Ekonomistai galės apibūdinti, kaip kai kurie žmonės elgėsi tam tikrose, specifinėse situacijose ir padaryti išvadas, kurių reikia mąstant apie kitus žmones ir kitas aplinkybes - kaip daro istorikai, psichologai ir romanistai.

Penkto veiksmo pabaigoje ekonomika taps realistinė, tačiau tai bus menas, o ne mokslas.

Išvertė Kristupas VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"