TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Istorinė diena Ukrainai

2014 06 27 6:00
Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Valerijus Žovtenka. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šiandien, Konstitucijos dienos išvakarėse, Ukraina pasirašė antrąją asociacijos su Europos Sąjunga (ES) sutarties dalį. Pasak ambasadoriaus Valerijaus Žovtenkos, tai – istorinis įvykis, visam pasauliui aiškiai rodantis tvirtą Ukrainos apsisprendimą dėl savo ateities.

Sutarties pasirašymas Ukrainai nėra vien simbolinis žingsnis. Šalis rengiasi netrukus pradėti reikšmingas konstitucines reformas, kurios leistų priartinti Ukrainos sanklodą prie europietiško modelio. Šiuo metu šalį drasko Rusijos agresijos sukelta krizė Rytų Ukrainoje, tačiau ukrainiečiai tiki, kad pajėgs ją įveikti, o Rusijos vadovams pataria daugiau rūpintis savomis problemomis ir nelįsti „su patarimais“ pas kaimynus.

Konstitucijos šaknys - Lietuvoje

- Ukraina švenčia Konstitucijos dieną. Kokia tai šventė?

- Ukrainos Konstituciją Rada priėmė 1996 metų birželio 28 dieną. Tai buvo „ilgoji konstitucijos naktis“. Rada tęsė darbą tol, kol galiausiai patvirtino pagrindinį šalies įstatymą.

Beje, pasirodo, mūsų Konstitucijos ištakos yra susijusios su Lietuva, tiksliau – Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste. Vieną pirmųjų Europoje ir pirmąją ukrainietišką Konstituciją 1694 metais parašė Ukrainos etmonas Pilypas Orlikas, kuris gimė Vilniaus vaivadijoje, Ašmenos paviete. Išsilavinimą jis taip pat įgijo Lietuvoje – Vilniaus jėzuitų kolegijoje (būsimajame Vilniaus universitete – aut.). Šis žmogus sukūrė pirmąją ukrainietišką Konstituciją, kuri vadinosi „Zaporožės Sečės teisių ir laisvių paktai ir konstitucijos.

Istorinės reformos

- Netrukus Ukraina pradės konstitucines reformas?

- Gegužės 25-ąją Ukrainos žmonės išrinko naująjį prezidentą – Petro Porošenką, kuris pažadėjo tęsti vyriausybės pradėtą darbą ir imtis Konstitucijos pataisų. Tai susiję su šiandien pasirašomu antruoju asociacijos su ES sutarties paketu. Jei kam nors dar kildavo klausimų, į ką orientuojasi ir kur eina Ukraina, šis istorinis įvykis duoda galutinį atsakymą. Už tai, deja, mūsų žmonės aukojo gyvybes Maidane ir šiandien žūsta rytuose.

Konstitucines reformas pradėsime nedelsdami. Jau kurį laiką visuomenėje vyko diskusijos dėl to, kokios būtent pataisos mums reikalingos. Svarbiausias reformų tikslas – valdžios decentralizacija, o dėl to daugiau įgaliojimų bus perduota regionams, savivaldybėms. Padidės jų finansinė nepriklausomybė nuo centrinės valdžios. Šį procesą pradėjome dar iki asociacijos sutarties pasirašymo, siekdami, kad valstybės valdymo modelis konstituciniu lygmeniu taptų labiau europietiškas.

Tai – vienas iš svarbių efektyvaus europietiško modelio bruožų – reali valdžia savivaldos rankose. Žmonės patys rinks vietos valdžią, kuri tiesiogiai rūpinsis žmonių gerove. Žmonės galės patys prisiimti didesnę atsakomybę už savo gyvenimą ir ateitį.

Gerovę kurti patiems

- Ar Ukraina seks kurios nors konkrečios valstybės pavyzdžiu?

- Gerinsime valstybės valdymo modelį, teismų ir teisėsaugos sistemą, valdžios santykius su verslu. Seksime Europos pavyzdžiu. Žinoma, ir Europoje yra skirtumų: pavyzdžiui, Šiaurės Europos šalys yra sėkmingesnės negu kai kurios Pietų Europos valstybės, o Lenkija gerokai skiriasi nuo Bulgarijos, todėl nederėtų teigti, kad mėginame atkartoti kurios nors konkrečios valstybės modelį. Mes siekiame sukurti ukrainietišką europinę visuomenę.

Jau kur kas geriau suprantame, kas yra Europos Sąjunga, kokia ji įvairi. Todėl nenorime gyventi kaip vokiečiai ar ispanai, o norime patys kurti savo gerovę. Niekas, išskyrus mus, negali to padaryti, ir Ukrainos visuomenė tai jau aiškiai įsisąmonino.

Parama galėtų būti aktyvesnė

- Kad ir koks būtų efektyvus ES modelis, jis turi ir trūkumų, pavyzdžiui, lėtas sprendimų priėmimas, kuris turi įtakos ir dabartinei padėčiai Ukrainoje.

- Esame dėkingi Europai už paramą. Pirmiausia, žinoma, politinę ir finansinę. Šiuo metu Ukraina išgyvena dramatišką laikotarpį, kai yra priversta ginti savo teritoriją nuo visiškai nemotyvuotos Rusijos agresijos.

Puikiai suprantame, jog krizę Rytų Ukrainoje turime įveikti patys, tačiau reikia pasakyti, kad būtų daug lengviau, jei mums teikiama parama būtų kiek pragmatiškesnė ir praktiškesnė.

Kaip pavyzdį galima paminėti šiuo metu vykstančias labai sunkias derybas su „Gazprom“ dėl dujų tiekimo. Šiuo metu „Gazprom“ Ukrainai formuoja ne rinkos diktuojamą, o politiškai motyvuotą dujų kainą. Pozicija paprasta: arba mokėkite, arba nieko negausite. Šiuo metu tiekimas sustabdytas, per Ukrainos teritoriją tiekiamos tik ES skirtos dujos.

Susidarė tokia paradoksali situacija: šiandien rusiškų dujų mes pigiau nusiperkame iš Europos. Tuo pat metu Rusija aktyviai siekia apskritai pašalinti Ukrainą iš europinės dujų energetikos sistemos, apeiti ją dujotiekiais iš šiaurės ir pietų.

Europos Komisija rekomendavo sustabdyti „South Stream“ dujotiekio projektą, tačiau pažvelkime, kas vyko vėliau: Bulgarija mėgino ignoruoti šį sprendimą, o viena ES senbuvių – Austrija priima pas save Vladimirą Putiną ir pasirašo su juo kontraktą dėl dalyvavimo dujotiekio statyboje, aiškindama, kad tai atitinka ES interesus. Ar tikrai taip yra? Juk tikrasis ES interesas yra mažinti jos ekonomikos priklausomybę nuo monopolinio energijos išteklių tiekimo.

Su žudikais nesiderama

- Krizė Rytų Ukrainoje tęsiasi. Ar Ukrainos valdžia turi jos sureguliavimo strategiją? Kartais jos veiksmai atrodo neryžtingi.

- Agresija mums buvo labai netikėta. Niekada net neįsivaizdavome, jog mus užpuls kaimynai, kurie visada tvirtino ir iki šiol tvirtina, kad yra mūsų broliai. Atsižvelgiant į tai, reikia suprasti, kaip sunku sparčiai sutelkti karines pajėgas atsakui. Krizė kilo didelėje, nuo centro gerokai nutolusioje teritorijoje.

Iš pradžių tiesiog reikėjo suprasti, kas vyksta. Dabar jau aišku, kad Ukrainos teritorijoje veikia Rusijos kariškiai, įsimaišę tarp vietos civilių. Tai sukelia papildomų problemų, labai sudėtinga kovoti su jais taip, kad nenukentėtų niekuo dėti žmonės.

- P. Porošenka nuolat kartoja, kad derybų galimybė egzistuoja, jeigu maištininkai sudėtų ginklus. Ar reali tokių derybų galimybė?

- Pagal prezidento pateiktą taikos planą, kuriam pritarė ES ir JAV, pirmiausia siekiama sustabdyti karo veiksmus. Tai – svarbiausias tikslas. Antra, reikalaujame, kad visi iš Rusijos atėję teroristai sudėtų ginklus, paliktų visą savo ginkluotę, įskaitant tankus ir zenitines sistemas, ir ramiai sau grįžtų į Rusiją. Mes juos paleidžiame, specialiai tam yra sukurti koridoriai pasienyje. Trečia, reikia aiškiai atskirti taikius gyventojus nuo teroristų, atskirti nusikaltėlius nuo Rusijos propagandos suklaidintų žmonių.

Tada galima pradėti derybas su vietos valdžios atstovais. Juk ten vis dar yra teisėta vietos valdžia, nors kai kurie jos atstovai buvo priversti bėgti, gelbėdami savo gyvybes. Su jais galima būtų vesti derybas, o nusikaltėlių ir žudikų laukia teismas.

Negali būti nė kalbos apie derybas su vadinamųjų liaudies respublikų „lyderiais“. Tai – nusikaltėliai. Dialogas bus įmanomas tada, kai bus galima kalbėtis su teisėtai išrinktais vietos valdžios atstovais. Bet pirmiausia reikia nutraukti karo veiksmus. Galima kalbėtis su pokyčių trokštančiais žmonėmis – Ukrainos piliečiais, o ne su užsieniečiais teroristais. Jie turi pasitraukti iš Ukrainos, arba susilauks pelnytos bausmės.

Galutinis apsisprendimas

- Šiandien Ukraina pasirašo asociacijos sutartį. 20 metų jūsų šalis vertinta kaip „niekieno žemė“ tarp Europos ir Rusijos. Ar šiandien matome gimstant naują Ukrainą?

- Ukrainos žmonės apsisprendė, o jų valią išreiškia jų išrinktas prezidentas, kuris šiandien Briuselyje pasirašo sutartį su ES. Tai be jokių pagražinimų – istorinis momentas. Ukraina pasirinko, su kuo ji nori sieti savo ateitį. Kai kam tai patiks, o kai kam – ne. Ukrainos žmonės pakilo ir pasakė: „Mes norime į Europą“, o tie, kam tai nepatinka, gali manytis kaip tinkami.

Pradedame ilgą procesą, bet jis to vertas. Ukraina, be jokios abejonės, taps stabilesne šalimi. Stabilesnė taps ir Europa, ji bus dar ir stipresnė. Tegu Ukraina ir nėra ES narė, bet nuo šiandien Europos rytinė siena eina tarp Rusijos ir Ukrainos.

- Ukraina pasirinko, kieno ji pusėje. O ar šiandien Europoje apskritai įmanomas visiškas neutralumas?

- Neutralumas – brangus malonumas. Neutraliteto pagrindas – finansų ir ekonomikos stiprybė. Jei šiandien kuri nors Europos valstybė nuspręstų skelbtis neutralia, jai tai būtų didžiulis ekonominis iššūkis, nes jei nori būti neutralus, turi būti pajėgus visais atžvilgiais save išlaikyti.

Kita vertus, tokia šalis gali tiesiog atsidurti Europos kelkraštyje. Manau, kad klasikinis neutralitetas šiandien Europoje yra neperspektyvus. Ukraina taip pat sprendė, kur būti: Europoje ar tame neaiškiame darinyje, kuris vadinasi Eurazija. Šis darinys turi savų interesų, savų vertybių. O ukrainiečių vertybės – europietiškos: Dievas, laisvė ir šeima.

Mes ateiname į aikštelę, kurioje išbandomi visi įmanomi progresyvūs modeliai, kuriamos naujos valstybės ir visuomenės formos. Tu čia arba dalyvauji, arba ne, lieki nuošalyje ir galiausiai neišvengi marginalizacijos.

- Rusijoje tampa madinga sakyti, kad Vladimiro Putino agresija sukūrė „ukrainiečių politinę naciją“. Ką apie tai manote?

- Kai kam labai norisi manyti, kad viskas, kas vyksta pasaulyje, sprendžiama Rusijoje. Taip nėra. Rusija sprendžia savo reikalus, Lietuva - savo ir Ukraina – savo. Tas fenomenas, kai ukrainiečių visuomenė susitelkė ir ėmė orientuotis į Europą, prasidėjo ne dabar, o 2004 metais, Oranžinės revoliucijos metu, o kristalizavosi 2013 ir 2014 metų sandūroje, Maidane. Jokio V. Putino vaidmens čia neįžvelgiu.

Ukrainiečių visuomenė davė labai aiškų atsaką į Rusijos agresiją: neleisime kištis į mūsų reikalus ir aiškinti mums, kaip gyventi. Labai tikiuosi, kad po kurio laiko mes vėl draugiškai sugyvensime su Rusija, nes ukrainiečiai labai aiškiai atskiria rusų tautą nuo jos valdžios.

Manyčiau, kad Rusijos politikams reikėtų mažiau rūpintis tuo, kas vyksta Ukrainoje, o daugiau galvoti apie tai, kas vyksta Rusijoje. Savo klausimus išspręsime be kaimynų patarimų, o jeigu reikės patarimo, patys pasiklausime. Todėl šiandien ir plėtojame dialogą su Europa.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"