TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Istorinis susitaikymas dar toli

2006 07 25 0:00
Tik vos prieš kelias savaites Serbija grąžino paskutinius palaikus albanų, žuvusių per 1998-1999 metų karą ir slapta palaidotų masinėje kapavietėje Serbijoje.
AFP/Scanpix nuotrauka

Vakar, prasidėjus serbų ir albanų aukščiausio lygio deryboms, pirmosioms nuo 1999 metų, kai po NATO oro smūgių šią Serbijos sritį ėmė administruoti Jungtinės Tautos (JT), Kosovas žengė į naują savo politinės kovos už nepriklausomybę etapą.

Per vienos dienos susitikimą Vienoje abiejų stovyklų prezidentai ir premjerai akis į akį kalbėjosi pirmą kartą nuo to laiko, kai Vakarai įsikišo ir vykdė bombardavimo kampaniją, kurios tikslas buvo išstumti iš Kosovo serbų pajėgas, kaltinamas etniniu valymu.

Vis dėlto konkrečių rezultatų niekas nesitikėjo, nes, kaip sako diplomatai, tarp abiejų šalių atsivėrusi neįveikiama bedugnė. 90 proc. iš 2 mln. Kosovo gyventojų albanų nenori nė svarstyti serbų valdžios grįžimo galimybės. Savo ruožtu Serbija laiko Kosovą sava "amžinąja Jeruzale".

JT vyriausiasis derybininkas Martti Ahtisaari pasiryžęs dirbti iki termino, kurį nustatė Vakarai: susitarimas turi būti pasiūlytas iki šių metų pabaigos. Kol kas per 6 mėnesius žemesnio lygio tiesioginių derybų dėl 100 tūkst. Kosove dar esančių serbų teisių nepasiekta jokių kompromisų.

Susitikimas Vienoje abiem stovyklom tik suteikė progą oficialiai išdėstyti ir paaiškinti savo pozicijas. Visi jas žino, ir kol kas jos yra labai tolimos. Sėdėdamas už stalo priešais Serbijos prezidentą ir premjerą Kosovo albanų prezidentas Fatmiras Sejdiu pareiškė, kad nepriklausomybė yra albanų "pozicijos pradžia ir pabaiga".

Diplomatai sako, kad didžiosios valstybės nemato jokių alternatyvų Kosovo nepriklausomybei. Rusija, JT Saugumo Taryboje turinti veto teisę ir tradiciškai laikoma Serbijos sąjungininke, perspėjo nesudarinėti jokių "dirbtinių veikimo planų".

Dabar Kosovą kontroliuoja 17 tūkst. NATO karių. 1999 metais NATO 78 dienas bombardavo serbus, kad sustabdytų civilių žudymą ir etninį valymą, kurį per dvejus karo su separatistų partizanais metus vykdė dabar jau mirusio Slobodano Miloševičiaus vadovaujamos serbų pajėgos. Tada apie 10 tūkst. albanų žuvo, 800 tūkst. buvo išvaryti iš namų. Serbai laiko Kosovą su jo daugybe prieš šimtmečius statytų stačiatikiškų bažnyčių savo tautinės savimonės lopšiu, todėl Belgradas siekia, kad sritis pasitenkintų autonomija. Pusė Kosovo serbų pabėgo nuo keršto išpuolių, prasidėjusių po karo, o daugelis likusiųjų gyvena nustumti į šoną ir kartkartėmis patirdami smurtą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"