TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Įtakingiausi Ukrainos oligarchai ir jų vaidmuo konflikte

2014 10 20 6:00
Bonifacijumi pravardžiuojamas Igoris Kolomoiskis - privačią armiją subūręs Dniepropetrovsko gubernatorius. Reuters/Scanpix nuotraukos

Ryklių akvariumai, požeminiai baseinai, prabangūs automobiliai, kaimynas Kataro premjeras ir draugai iš deimantais bei branduoliniais ginklais prekiaujančių Rusijos mafijos gaujų – toks Ukrainos oligarchų gyvenimas.

Jie užsigrūdinę pakilo iš Sovietų Sąjungos griuvėsių, garsėja nešvariais darbeliais ir mėgsta stilingus aksesuarus. Tačiau dabar, kai Ukrainos rytuose vis dar nerimsta Rusijos remiami separatistai, šalies turtuoliams tenka įveikti sunkiausius išmėginimus per visą savo karjerą. Kad sausi išbristų iš šio konflikto, jie pasitelkia visus savo gebėjimus ir kapitalą.

3 mlrd. dolerių per 6 mėnesius

Turtingiausias ukrainietis Rinatas Achmetovas (kairėje) ir buvęs prezidentas Viktoras Juščenka.

JAV portalas „Vice“ praneša, kad turtingiausiam Ukrainos gyventojui Rinatui Achmetovui priklauso brangiausias Londono būstas – 221 mln. dolerių vertės mansarda miesto centre. Jaunystėje jis gyveno gana kukliai: oligarcho motina dirbo kasininke parduotuvėje, o tėvas buvo kalnakasys. Abu – Ukrainos totoriai.

Fotografuotis ir filmuotis nemėgstantis milijardierius turtus krautis pradėjo praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio pradžioje, kai Ukrainoje klestėjo nusikalstamos gaujos. Pats R. Achmetovas tvirtina, kad jam tiesiog pasisekė praturtėti rizikingai investuojant į anglies pramonę. Kiti vis dėlto teigia, kad oligarcho aukso valanda išmušė 1995 metais, kai jo globėjas Achatas Braginas kartu su šešiais asmens sargybiniais žuvo per iki šiol neišaiškintą bombos sprogimą. Teigiama, kad tuomet R. Achmetovas paveldėjo didžiulę buvusio verslo partnerio, įtariamo gangsterio finansų imperiją, įskaitant Donecko „Šachtar“ futbolo klubą.

Ukrainą valdant Viktoro Janukovičiaus vyriausybėms R. Achmetovo verslas klestėjo. Jis pats priklausė Regionų partijai ir 2001-2006 metais buvo išrinktas į parlamentą. „Bloomberg“ duomenis, kai 2010-aisiais oligarchas finansiškai parėmė buvusio prezidento rinkimų kampaniją, jo įmonės laimėjo penkis viešuosius konkursus ir per šešis mėnesius milijardieriaus sąskaita pasipildė dar 3 mlrd. dolerių.

Ukrainos žurnalistai ne kartą įtarinėjo R. Achmetovą palaikant ryšiais su nusikalstamu pasauliu ir vykdant slaptus sandėrius, tačiau oligarchas viską griežtai neigė ir net yra iškėlęs kelias bylas dėl šmeižto. 2006 metais buvo nutekintas tuometinio JAV ambasadoriaus Ukrainoje Johno Herbsto pokalbis, kuriame Regionų partija kaltinama po savo sparneliu glaudžianti Donecko banditus ir oligarchus, o R. Achmetovas vadinamas jų klano krikštatėviu.

Balansuoja tarp Kijevo ir Maskvos

Konflikto Rytų Ukrainoje pradžioje R. Achmetovas ragino abi šalis elgtis ramiai ir ieškoti kompromiso, taip pat, siekdamas numalšinti neramumus, dalyvavo neoficialiose derybose su separatistų lyderiais. Nepaisant šių pastangų, kai ginkluoti prorusiški kovotojai apsupo prabangų jo namą Donecko pakraštyje, kadaise galingiausiu vyru mieste laikytas oligarchas buvo priverstas sprukti.

Tuomet anglies magnatas tvirtai stojo Kijevo pusėn, ėmė agituoti už vieningą Ukrainą ir net apkaltino separatistus vykdant genocidą. R. Achmetovas išleido šimtus tūkstančių dolerių ir pasiuntė daugiau nei 2000 tonų humanitarinės pagalbos siuntinį dėl konflikto savo namus priverstiems palikti ukrainiečiams, tačiau nė kiek neprisidėjo prie karinių operacijų šalies rytuose finansavimo.

Skirtingai nei Sergejaus Tarutos - taip pats oligarcho ir Doneckas gubernatoriaus - nuosavybė, R. Achmetovo privatus turtas nebuvo nusiaubtas maištininkų. Taigi tikėtina, kad su jais kažkaip pavyko susitarti. Šiuos įtarimus dar pakurstė separatistų lyderio Pavelo Gubarevo teiginiai, kad milijardierius padėjo finansuoti sukilimą. Pats anglies magnatas tvirtina jiems neskyręs nė cento ir panašias kalbas vadina šmeižtu.

Gana neryžtingą R. Achmetovo elgesį būtų galima paaiškinti jo verslo interesais. Dalis milijardieriaus turto priklauso nuo anglies ir plieno kasyklų Ukrainos rytuose, tačiau jo verslui taip pat svarbūs ir daug pelno nešantys geležies rūdos ištekliai šalies vakaruose. Pernelyg artimai draugaudamas su Kijevu jis rizikuoja užsitraukti Rusijos rūstybę ir vadinamosios Donecko liaudies respublikos atstovų pyktį - pastarieji neseniai pagrasino nacionalizuoti jo turtą. Tačiau nepavykus pasipriešinti separatistams jo verslo interesams taip pat kils pavojus. Tuomet magnato įmonės gali nukentėti nuo priešiškai nusiteikusių anarchistų, arba jas pasigvieš dar galingesni ir turtingesni Rusijos oligarchai.

Draugas iš FTB ieškomiausių dešimtuko

Milijonierius Dmytro Firtašas (dešinėje) ir buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovičius.

Multimilijonieriaus gamtinių dujų magnato Dmytro Firtašo rezidencijoje Londone įrengtas požeminis baseinas ir stovi prabangių automobilių kolekcija. Manoma, kad jis turi ryšių su Semionu Mogilevičiumi - Rusijos ukrainiečiu, įtrauktu į FTB labiausiai ieškomų nusikaltėlių dešimtuką.

Kaip ir daugelis jo kartos vyrų, po mokyklos baigimo D. Firtašas atliko privalomąją karinę tarnybą Sovietų Sąjungos armijoje, vėliau dirbo gaisrininku. Žlugus Sovietų Sąjungai, jis ėmėsi pardavinėti įvairiausias prekes: nuo paklodžių iki džiovintų vaisų; o sulaukęs 24-erių jau sudarinėjo ketvirčio milijono dolerių vertės sandorius, prekiaudamas pieno milteliais ir konservuotomis gėrybėmis iš Uzbekistano.

XXI amžiaus pradžioje tarsi per naktį D. Firtašas įgijo „Eural Trans Gas“ kontrolę. Įtariama, kad šią Vengrijoje įsikūrusią kompaniją rėmė Rusijos „Gazprom“. Nepraėjus nė parai po jos įkūrimo kompanija laimėjo konkursą transportuoti milijardo dolerių vertės gamtines gamtines dujas iš Turkmėnistano į Ukrainą. Daugelis įtaria, kad oligarchas veikė ne vienas – jam už nugaros stovėjo Semionas Mogilevičius, kurio vadovaujama nusikalstama grupuotė buvo susijusi su prostitucijos tinklais, prekiavo branduoliniais ginklais, brangakmeniais ir plovė pinigus.

2004 metais įmonę „Eural Trans Gas“ iš rinkos išstūmė „RosUkrEnergo“ – kompanija, įkurta susitarus tuometiniam Ukrainos premjerui Leniodui Kučmai ir jo kolegai iš Rusijos Vladimirui Putinui. Po penkių metų šios įmonės monopolis baigėsi. Tuometinė ministrė pirmininkė Julia Tymošenko pasirašė naują sutartį su „Gazprom“, pagal kurią D. Firtašo tarpininkavimas tapo nebereikalingas. 2011-aisiais, valdant prorusiškai V. Janukovičiaus vyriausybei, su kuria oligarchas gyrėsi palaikantis gerus santykius, J. Tymošenko buvo nuteista kalėti 7 metus dėl kišimosi į minėtą sandorį. Vakarai šį žingsnį vadina politiškai motyvuotu.

Iš politikos nesitraukia

Praėjus truputį daugiau nei dviems savaitėms po V. Janukovičiaus nuvertimo, FTB D. Firtašą areštavo Austrijoj, kur jis pabėgo po įvykių Maidane. Pasak JAV teisingumo departamento, oligarchas buvo sulaikytas dėl kaltinimų įsivėlus į neskaidrų Indijos titano sandorį, o ši byla tirta aštuonerius metus. Amerikiečiai tvirtina, kad nepaisant arešto laiko, jis tikrai nebuvo susijęs su įvykiais Ukrainoje.

Daugelis D. Firtašo politinių sąjungininkų arba pabėgo iš šalies, arba į politiką stengiasi nebesivelti. Tačiau jis vos po kelių dienų, kai buvo išleistas į laisvę („The New York Times“ praneša, kad JAV teismo paskirtą 170 mln. dolerių užstatą už jį sumokėjo Rusijos oligarchas Vasilijus Anisimovas) prabangiame Vienos viešbutyje surengė Petro Porošenkos ir Vitalijaus Kličko susitikimą. Manoma, kad tuomet už uždarų durų, tarpininkaujant oligarchui, pavyko sudaryti paktą tarp šių dviejų politikų. Be to, teigiama, kad magnatas pažadėjo finansiškai paremti jų rinkimų kampanijas.

Karingasis Bonifacijus

Ukrainos žydų milijardierius Igoris Kolomoiskis pravardžiuojamas Bonifacijumis – dėl panašumo į personažą iš sovietinių laikų animacinio filmo apie cirko liūto nuotykius. Jis yra vienas iš Ukrainos banko „Privat“ įkūrėjų ir yra daug investavęs į naftos pramonę. Magnatas ilgą laiką valdė privačias pusiau sukarintas pajėgas, kurios jam padėdavo vykdyti nešvarius darbelius. Be to, sakoma, kad savo kabinete jis turi įsirengęs ryklių akvariumą.

Amžiaus pradžioje oligarchas su savo partneriu Genadijumi Bogoliubovu išgarsėjo kaip „verslo banditai“. Pavyzdžiui, „Forbes“ praneša, kad jų nusamdyti chuliganai, apsiginklavę beisbolo lazdomis, geležies strypais, grandininiais pjūklais ir guminėmis kulkomis šaudančiais pistoletais, padėjo oligarchų duetui prievarta perimti nuosavybėn vieną Ukrainos plieno gamyklą.

Nors I. Kolomoiskis politikoje atvirai niekada nedalyvavo, neseniai buvo atskleisti oligarcho ryšiai su keliomis įtakingomis šalies partijomis, įskaitant „Mūsų Ukrainą“ – buvusio prezidento Viktoro Juščenkos ir J. Tymošenko politinę jėgą. Visai neseniai sklido gandas, kad jis prisidėjo ir prie V. Kličko partijos UDAR rinkimų kampanijos finansavimo. Pati partiją šią informaciją paneigė.

Magnatas yra nemažai investavęs ir į šalies žiniasklaidą, įskaitant ir grupę „1+1“, kuri kontroliuoja aštuonis Ukrainos televizijos kanalus. Pats I. Kolomoiskis yra pripažinęs, kad apėjo įstatymą, draudžiantį ukrainečiams turėti dvigubą pilietybę. Oligarchui priklauso ne tik savo gimtinės, bet ir Kipro bei Izraelio pasai.

Premijos už sulaikytus kovotojus ir konfiskuotus ginklus

Pats save jis vadina užkietėjusiu europiečiu ir su Maskva kovoja ne vien aštriais pasisakymais. Žydų kilmės milijardierius subūrė privačią armiją ir finansavo savanorių būrių formavimą. Savo gimtajame Dniepropetrovske jis ne tik geležiniu kumščiu nutildė visus prorusiškas nuotaikas skelbiančius šūkius, bet ir įdarbino bei apginklavo tūkstančius jaunų patriotų, kariaujančių už vieningą Ukrainą.

Kovai su Rusijos propaganda oligarchas neseniai įkūrė naują televizijos kanalą „Ukraina Šiandien“. Jis taip pat pasiūlė sumokėti 10 tūkst. dolerių premiją už kiekvieną sulaikytą prorusišką kovotoją ir po 1,5 tūkst. dolerių - už konfiskuotą Kalašnikovo automatą. Be to, palei Ukrainos ir Rusijos sieną magnatas ketina statyti įelektrintą tvorą.

Nereiktų tikėtis, kad I. Kolomoiskis taip stengiasi vien iš altruistinių paskatų. Oligarcho valdomas bankas šiuo metu išgyvena ne geriausias dienas ir be abejonės pasipelnytų iš sumų, kuriomis Ukrainos ekonomiką žada kilstelti Tarptautinis Valiutos Fondas ir Pasaulio Bankas. Tačiau institucijos neketina gelbėti šalies finansų, kol Ukrainoje neįsivyraus bent šiokia tokia ramybė, o Rusijos įtaka žymiai sumažės. Be to, savo žinioje turėdamas tūkstančius ginkluotų vyrų, I. Kolomoiskis gali daryti įtaką ir pačiam Kijevui, kuris jam yra nemažai skolingas – vos per vieną mėnesį oligarchas Ukrainos kariuomenę parėmė 10 mln. dolerių.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"