TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Italams atsirūgo draugystė su Maskva

2014 07 18 6:00
Federica Mogherini (dešinėje) gali džiaugtis tvirtu Italijos premjero Metteo Renzi užnugariu. LaPresse/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjungos (ES) lyderiams per viršūnių susitikimą, kuris baigėsi ketvirtadienį paryčiais, nepavyko susitarti dėl dviejų svarbiausių postų Bendrijoje. Daugiausia diskusijų sukėlė klausimas, kam šiuo itin neramiu metu turėtų būti patikėta vadovauti ES užsienio politikai.

Viltys, kad pasiseks rasti sprendimą, kas pakeis Didžiosios Britanijos atstovę Catherine Ashton prie Europos išorės veiksmų tarnybos vairo, išsisklaidė dar pačioje viršūnių susitikimo pradžioje. Nepavykus susitarti dėl šios itin svarbios pozicijos, galimybės priimti sprendimą dėl naujo Europos Vadovų Tarybos pirmininko posto tapo dar keblesnės. Šią tarybą sudaro 28 bloko valstybių politiniai lyderiai, ji nustato ES bendrąsias politikos gaires ir prioritetus.

Svarbu išlaikyti pusiasvyrą

ES užsienio politikos vadovas taps ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotoju. Tai reiškia, kad spalio mėnesį jį turės patvirtinti antradienį naujuoju Europos Komisijos pirmininku paskelbtas Jean'as-Claude'as Junkeris ir Europos Parlamentas kartu su kitais 26 komisarais.

Danijos premjerė Helle Thorning-Schmidt laikoma stipria kandidate pakeisti Hermaną Van Rompuy Europos Vadovų Tarybos prezidento kėdėje. Vokietijos kanclerė Angela Merkel šį postą siūlė ir Lenkijos premjerui Donaldui Tuskui, kuriam anksčiau buvo prognozuota ES užsienio politikos vadovo vieta, tačiau šis jo atsisakė.

Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigas vis dar einantis belgas H. Van Rompuy teigė, jog derybų rezultatas „nevykęs, bet ne dramatiškas“. Jis įsitikinęs, kad per kitą viršūnių susitikimą, kuris vyks rugpjūčio pabaigoje, tikrai pavyks susitarti dėl svarbiausių Bendrijos postų.

A. Merkel atsargiai vertino bet kokius lūkesčius pasiekti kompromisą dar prieš Europos lyderiams susėdant prie derybų stalo. Tuo metu Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad geriau nesudarinėti pavienių susitarimų, kol neįmanoma susitarti dėl viso nominacijų paketo.

Naujasis Suomijos ministras pirmininkas Alexanderis Stubbas sakė, kad skiriant aukščiausius postus Bendrijoje reikia „išlaikyti pusiausvyrą tarp politinių partijų, tarp šiaurės ir pietų, tarp vyrų ir moterų. Privalu apsvarstyti daug dalykų, tačiau svarbiausia – kompetencija“. Briuselio politikai siekia, kad bent vienas iš trijų aukščiausių Bendrijos pareigūnų, kaip ir anksčiau, būtų moteris.

Prokremliško kandidato nepalaikys

Lietuvos prezidentė nuo pat pradžių tvirtino, kad drauge su kitų Baltijos šalių ir Lenkijos lyderiais nepritars tam, jog C. Ashton įpėdine būtų pasirinkta Italijos užsienio reikalų ministrė Federica Mogherini, ilgai laikyta realiausia kandidate į šį postą. „Nepalaikysiu prokremliško kandidato“, - yra minėjusi D. Grybauskaitė.

Anot šių keturių šalių vadovų, F. Mogherini turi mažai patirties, o Roma laikosi per švelnios pozicijos Rusijos atžvilgiu dėl Ukrainos krizės ir pernelyg rūpinasi apsaugoti savo ekonominius ryšius su Maskva. F. Mogherini šansams gauti svarbų ES postą ėmus blėsti, Italijos ministras pirmininkas Matteo Renzi savo paskyroje tviteryje parašė: „Ko prašo Italija? Ne dar vieno ar kito posto. Ji prašo pagarbos.“

F. Mogherini užsienio reikalų ministre dirba tik nuo vasario. J.-C. Junkeris dar antradienį pasisakė prieš jos kandidatūrą. EP nariams jis teigė, jog Europai reikia patyrusio užsienio reikalų vadovo. Tiesa, apie italės nepatyrimą ir jauną amžių iki jos vizito į Rusiją praėjusią savaitę buvo tylima.

F. Mogherini kelionė į Maskvą - pirmas ministrės vizitas užsienyje Italijai pradėjus pirmininkauti ES ir pirma oficiali jos, kaip Užsienio reikalų ministerijos vadovės, išvyka. Rusijos sostinėje F. Mogherini buvo nufotografuota spaudžianti ranką Vladimirui Putinui, kuris kreipėsi į ją prašydamas padėti normalizuoti Rusijos ir ES santykius. Ministrė taip pat pakvietė Rusijos lyderį atvykti į pasaulio ekonomikos viršūnių susitikimą Milane.

Italija priklauso nuo Rusijos energijos tiekimo ir bendradarbiauja su "Gazprom" įgyvendinant projektą "Pietų srautas“, kuriam Briuselis prieštarauja. Šią savaitę Sandro Gozi, M. Renzi patarėjas ES klausimais, tviteryje rusų kalba gyrė "Pietų srauto“ pranašumus.

Pagrindinė F. Mogherini konkurentė šiuo metu yra dabartinė ES humanitarinės pagalbos komisarė, anksčiau ėjusi svarbias pareigas Pasaulio banke, Kristalina Georgijeva iš Bulgarijos. Ši kandidatė palaiko glaudžius ryšius su centro dešiniųjų Europos liaudies partija, turinčia daugiausia vietų Europos Parlamente. Tai partijai priklauso ir J.-C. Junckeris.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"