TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Italija gedi žemės drebėjimo aukų

2016 08 27 12:35
AFP/Scanpix nuotraukos

Šeštadienį visoje Italijoje vėliavos buvo nuleistos iki pusės stiebo, šaliai gedint per šią savaitę įvykusį žemės drebėjimą žuvusių beveik 300 žmonių.

Italijos prezidentas Sergio Mattarella atidavė pagarbą daugiau nei 4 tūkst. gelbėtojų ir savanorių. Jis pradėjo itin emocionalią dieną nuo trumpo vizito už maždaug 100 km į šiaurės rytus nuo Romos esančiame Amatričės miestelyje, labiausiai nukentėjusiame nuo žemės drebėjimo.

Maždaug du trečdaliai iš 284 patvirtintų žemės drebėjimo aukų žuvo po griuvėsiais Amatričės centre. Garbaus amžiaus prezidentas buvo akivaizdžiai susijaudinęs, lankydamasis žemės drebėjimo nuniokotoje zonoje.

Baiminamasi, kad iš po griuvėsių Amatričėje bus ištraukta daugiau žuvusiųjų, nes poilsiautojų mėgstamame miestelyje trečiadienio rytą, kai jį sukrėtė žemės drebėjimas, buvo pilna žmonių.

Be to, skelbiama, kad iš beveik 400 ligoninėse tebegydomų sužeistųjų keli žmonės yra kritinės būklės.

Gelbėtojai įsitikinę, kad į šiaurę nuo Amatričės esančiuose mažesniuose kaimeliuose žinoma apie visų gyventojų būklę. Tiesa, kai kurios gyvenvietės taip smarkiai sugriautos, kad jau abejojama, ar jose kada nors dar gyvens žmonės.

Vienagatviame Saletos kaimelyje, turėjusiame mažiau nei 20 nuolatinių gyventojų, prieš pat žemės drebėjimą buvo apsistoję daug daugiau žmonių. Čia žuvo 22 poilsiautojai.

„Saleta išnyks, kaip ir daugelis kitų mažų gyvenviečių“, – sakė 28 metų Marco Beltrame (Markas Beltramė), per žemės drebėjimą netekęs tetos ir dėdės.

S.Mattarella taip pat turėtų aplankyti Akumolio kaimelį, o vėliau prisidėti prie premjero Matteo Renzi (Matejo Rencio) ir kartu dalyvauti dalies žuvusiųjų laidotuvėse Askolo Pičeno mieste.

Gedinčios šeimos savo žuvusius artimuosius pradėjo laidoti penktadienio vakarą Pomecijos mieste. Raudantys žmonės šiame į pietus nuo Romos esančiame miestelyje susirinko atsisveikinti su prarastais artimaisiais, draugais ir kaimynais.

Didelė dalis aukų gyveno Romos apylinkėse. Daugelis jų buvo žemės drebėjimo nuniokoto regiono gyventojai, perskėlę į sostinę dirbti ir į savo miestelius kalnuose grįždavę tik vasarą. Tarp žuvusiųjų esama ir užsieniečių: per žemės drebėjimą žuvo trys britai, du rumunai ir po vieną Kanados, Salvadoro ir Ispanijos pilietį.

Italijos premjeras ir prezidentas ketina šeštadienį Askoli Pičeno mieste dalyvauti ceremonijoje, per kurią bus palaidoti dalis iš 46 žmonių, žuvusių kalnuotuose Arkata del Tronto ir Peskara del Tronto kaimeliuose.

Viena vietos sporto salė buvo paversta koplyčia, kur gedintys artimieji ateina pasimelsti prie maždaug 30 karstų, įskaitant baltą devynmetės Giulios karstelį. Šios mergaitės kūnas apsaugojo nuo sunkesnių sužalojimų jos penkiametę seserį Giorgia – vieną iš paskutiniųjų, ištrauktų gyvų iš po griuvėsių Peskara del Tronte.

Dar vienos masinės laidotuvės bus rengiamos trečiadienį.

Brangus atstatymas

Žemės drebėjimų ekspertai prognozuoja, kad trumpalaikės gelbėjimo pastangos ir vidutinio bei ilgojo laikotarpio atstatymo projektai gali kainuoti per milijardą eurų.

Baiminamasi, kad ši nelaimė taps dar vienu smūgiu stagnaciją patiriančiai Italijos ekonomikai. Pajamos iš turizmo šalyje sudaro 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

Visgi analitikai pažymėjo, kad ši katastrofa gali padėti M.Renzi gauti leidimą neįtraukti išlaidų atstatymui į statistiką, rodančią, kaip Italija laikosi Europos Sąjungos biudžeto taisyklių.

Be to, M.Renzi vyriausybei užduodama klausimų, kodėl retai apgyventoje vietovėje žuvo daugybė žmonių, praėjus nedaug laiko po 2009 metų žemės drebėjimo, nusinešusio 300 žmonių gyvybių netoliese esančiame L'Akvilos mieste.

2009-ųjų katastrofa, įvykusi vos už 50 km piečiau, pabrėžė šio regiono seisminį pažeidžiamumą, bet pasiruošimus naujiems smūgiams geriausiu atveju galima vadinti ribotais.

M.Renzi ketvirtadienį paskelbė, kad bus pradėtas rengti planas, turintis padėti Italijai tapti labiau pasiruošusia žemės drebėjimams.

„Italijai reikalingas planas, kuris nebūtų apribotas vien krizinių padėčių valdymu“, – vyriausybės vadovas sakė po kabineto posėdžio.

M.Renzi pripažino, kad Italijai nebus lengva užtikrinti pastatų saugumą, juolab kad šalyje yra daugybė istorinio paveldo objektų, bet sakė, kad gali praversti šiuolaikinės technologijos.

„Nieko nebuvo nuveikta“

Po katastrofos L'Akviloje Civilinės saugos agentūra skyrė beveik milijardą eurų sutvirtinti pastatams seismiškai aktyviuose regionuose.

Vis dėlto šių lėšų buvo mažai panaudota, nes paraiškų teikėjai susidūrė su didelėmis biurokratinėmis kliūtimis, sako kritikai.

„Čia, seisminės zonos viduryje, niekada nebuvo nieko nuveikta“, – skundėsi Italijos architektų tarybos atstovas Dario Nanni.

„Nedaug tekainuoja renovuojant pastatą užtikrinti, kad jis atitiktų žemės drebėjimų saugos standartus. Visgi juos atitinka tik mažiau negu 20 proc. pastatų“, – pastebėjo jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"