TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Italiją skandina regionų bėdos

2012 07 26 5:54
Italijos miestų merai nepatenkinti, kad jiems liepta ketvirtadaliu sumažinti biudžetus. /AFP/Scanpix nuotrauka 

Dešimt Italijos miestų, tarp jų garsusis Neapolis ir Palermas, vos suduria galą su galu. Krašto valdžiai, sutelkusiai dėmesį į nacionalinio masto problemas, rimtą smūgį gali suduoti pakrikusi regionų ekonomika.

Italijos laikraščiui "La Stampa" anonimais norėję išlikti valdžios atstovai prasitarė, kad regioninė krizė gali suduoti rimtą smūgį trečiai pagal dydį euro zonos ekonomikai. Praėjusią savaitę premjeras Mario Monti atkreipė dėmesį į sudėtingą autonominio Sicilijos regiono būklę, o dabar kalbama ir apie 10 miestų, atsidūrusių ties bankroto riba.

Apžvelgusi miestų biudžetus centrinė valdžia pastebėjo daug skylių ir išlaidas patarė sumažinti ketvirtadaliu. Italijos miestų savivaldybių specialistai dažnai išpūsdavo biudžetus ir apskaičiuodavo, kad iš baudų ar atliekų tvarkymo surinks daugiau pajamų nei iš tiesų. Šios administracijos bėdos, ypač ryškios Pietų Italijoje, atsiskleidė prasidėjus visuotinei taupymo kampanijai.

Miestai skundžiasi, kad apkarpius centrinės valdžios dotacijas jiems ant pečių užgriuvo daugybė gyvybiškai svarbių paslaugų. Su krizės šmėkla susidūrė net turtingosios šiaurės miestai. Štai Alesandrijos miestas netoli Genujos pranešė apie savo kritinę finansų padėtį: skola siekia 100 mln. eurų. Italijos miestų merai šią savaitę rinkosi ir į protestą. Kai kurie jų perspėjo, kad sumažinus išlaidas nebebus iš ko rudenį atidaryti mokyklų.

Italijos skolinimosi išlaidos šią savaitę pasiekė rekordą - 6,39 procento. Tarptautines rinkas išgąsdino ne tik sunki miestų padėtis, bet ir nuogąstavimai, kad ties bankroto riba atsidūrusi Sicilija taps itališka Graikija. M.Monti didžiausiai Viduržemio jūros salai jau pažadėjo 400 mln. eurų, iš kurių bus galima toliau mokėti pašalpas ir pensijas. Tačiau kad ir kaip stengtųsi valdžia, siautėjant krizei Europoje bet kokios vietinės problemos tampa tarptautinės. Europos lyderiai ir finansinės rinkos dar smarkiau spaus M.Monti, kuris nori bet kokia kaina išvengti finansinės pagalbos iš Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo, mažinti išlaidas.

"Sicilijai bankroto pavojus kilo dėl to, kad visai Italijai gresia bankrotas. Mes mažiname išlaidas, bet ekonomika neauga. Tai spiralė, kuri nuves mus į prarają", - teisinosi ir Sicilijos regioninis prezidentas Raffaele Lombardo. Tačiau M.Monti liepė jam peržiūrėti salos išlaidas ir vakar pasiūlė ekonominio atsigavimo planą.

Skeptikai tvirtina, kad krizė didėja ne dėl taupymo, o dėl nevaržomo išlaidavimo praeityje, kai buvo įprasta už balsą per rinkimus dovanoti darbo vietą. Italijos politikai ir vietiniai gyventojai likdavo patenkinti: vieni gaudavo valdžią, kiti - darbą. Pavyzdžiui, Sicilijos regioninėje vyriausybėje dirba 1,8 tūkst. darbuotojų - daugiau nei britų vyriausybėje. Saloje yra 26 tūkst. eigulių; Britų Kolumbijoje, kur 70 proc. teritorijos dengia miškai, jų yra mažiau nei 1,5 tūkstančio.

Iš 5 mln. Sicilijos gyventojų valdžia tiesiogiai ar netiesiogiai įdarbina apie 100 tūkst. žmonių ir dar daugiau jų moka pensijas. Nors prieš aštuonerius metus kartu su visa Italija Sicilija keitė pensijos sistemą, neseniai vienas buvęs politikas laimėjo bylą teisme dėl 480 tūkst. eurų dydžio metinės pensijos. Sicilijoje nedarbas siekia 19,5 proc. (dvigubai daugiau nei nacionalinis vidurkis), 38,8 proc. jaunų žmonių neturi darbo. Italijos audito teismas paskelbė, kad 2011 metų pabaigoje Sicilijos finansiniai įsipareigojimai siekė 7 mlrd. eurų (metinis biudžetas yra 27 mlrd. eurų).

Dar prieš ekonomikos krizę Sicilijos padėtis buvo ypatinga. Ji priklauso saujelei Italijos autonominių regionų, o tai reiškia, kad savarankiškai kontroliuoja mokesčių surinkimą, iš savo kišenės finansuoja sveikatos apsaugą ir švietimą. Bėda ta, kad Sicilija tapo savotiška valstybe valstybėje, o skolos susidarė dėl didžiulių išlaidų ir realiai nesurenkamų mokesčių. Pati Italija euro zonoje yra mikrokosmas. Jos turtingos šiaurės politikai nenoriai finansuoja pietus, kur siaučia mafija, o ekonomika beveik nesivysto. Tačiau krizei didėjant organizuoto nusikalstamumo pasaulis įgyja vis daugiau galios, nes suteikia lėšų tuomet, kai tai atsisako daryti bankai.

"The Daily Mail", "The New York Times", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"