TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Italija tarė S.Berlusconi "čiau!"

2011 11 14 9:21

Italijos parlamentui patvirtinus griežtas taupymo priemones premjeras Silvio Berlusconi tesėjo pažadą ir atsistatydino. Pasitraukus Italijos ministrui pirmininkui S.Berlusconi, prezidentas Giorgio Napolitano pradėjo susitikimus su politikais, kad kuo greičiau būtų sudaryta laikinoji vyriausybė, vadovausianti šaliai per skolų krizę. S.Berlusconi vietą turėtų užimti buvęs Europos Sąjungos komisaras 68 metų Mario Monti. Jis bus atsakingas už naujų taupymo priemonių įgyvendinimą.

Taip baigėsi 17 metų trukusi S.Berlusconi era. Jis buvo ilgiausiai po karo Italiją valdęs premjeras. "Jaučiu didelį kartėlį", - sakė žurnalistams 75-erių S.Berlusconi.

Iš paskutinio vyriausybės posėdžio jis buvo palydėtas šūksniais "Juokdarys!" ir "Eik namo!" Paskelbus, kad premjeras traukiasi, demonstrantai aikštėje priešais G.Napolitano namus atkimšo butelius šampano ir glėbesčiavosi šaukdami "Tegyvuoja Italija!" bei "Pagaliau!", o ekspromtu susibūręs choras sugiedojo "Aleliuja!" iš Georgo Friedricho Handelio oratorijos "Mesijas".

Nepaisydamas šių patyčių S.Berlusconi po paskutinio vyriausybės posėdžio pamojavo miniai. Tarp susirinkusiųjų buvo ir nedidelių grupelių jo šalininkų.

Investuotojai spaudė, kad šiandien, prieš atidarant vertybinių popierių biržas, jau būtų sudaryta naujoji vyriausybė. Tarptautinė bendrija nenori Italijoje pirmalaikių rinkimų, nes siekia išvengti biržose sąmyšio, kuris galėtų dar labiau padidinti euro zonos krizę.

Nors minia Romoje akivaizdžiai džiūgavo dėl S.Berlusconi pasitraukimo, blaivesni protai nesitiki jokių stebuklų ir iš M.Monti, kad ir koks gerbiamas yra šis ekonomistas. O paprastų italų gyvenimas ir toliau sukasi kaip visada: vieni laukia blogiausio, kiti žengia į aukso amžių; vieni veržiasi diržus, kiti perka limuzinus. Italijos gyventojai, prislėgti grėsmingos skolų naštos, kiekvienas savaip randa būdų dorotis su krize.

Prabanga krizės nebijo

Brunello Cucinelli salone Milane prie drabužių nėra kainų etikečių. Žmonėms, kurie ateina pirkti į dizainerio parduotuvę, nereikia sukti galvos, kiek jie išleidžia. Pats B.Cucinelli irgi nemano, kad turėtų jaudintis dėl dvigubos recesijos Europoje. "Šis amžius - kinų, - aiškina jis. - Tai reiškia, kad milijardai žmonių ateis pas mus prašyti kitokio gyvenimo. Juos žavi mūsų kokybė, kultūra ir meistriškumas."

Italijos prabangos prekėmis prekiaujanti grupė "Altagamma" tam tik pritaria. Kitais metais kompanijos pardavimas Europoje padidės 3,75 proc., bet tikrasis augimas laukia Azijoje - ten jis sieks 16,5 procento.

"Nemanau, kad kinas nenorėtų gerti prancūziško šampano ar nešioti šveicariško laikrodžio", - sako B.Cucinelli. Dizainerio įsitikinimu, Europa turi savo stiprią tapatybę ir jos laukia nuostabus amžius.

Tik ar visi pritaria tokiam optimizmui?

Po gabalą saldaus gyvenimo

Iš tiesų išpuoselėtoje Milano širdyje sunku įžvelgti ekonomikos krizę. Priešais garsiąją Milano katedrą spindint rudens saulei vienas paskui kitą sustoja ilgi balti limuzinai. Iš kiekvieno pasipila būriai italų ir kinų, švenčiančių vestuves. Jie trokšta pasigriebti savo gabalą "La Dolce Vita". Skrybėlaitėmis pasipuošusios nuotakos fotografuojasi.

Pakanka išsukti iš pagrindinės aikštės į gretimą puošnią arkadą, kad įsitikintum, jog įspūdis gali būti apgaulingas. "Reikalai gana prasti, - tikina Elenor Galli, turinti ten šeimos restoraną. - Mes kenčiame labai sunkią krizę, kuri prasidėjo 2008-aisiais, o šiemet vėl atkrito." Jos verslas nuo metų pradžios smuko 30 proc. ir dabar siekia vos pusę to, kas buvo prieš metus tuo pačiu laiku. Taip yra todėl, kad į Milaną atvyksta mažiau turistų, o tie, kurie apsilanko, išleidžia mažiau.

Ne ką geriau jaučiasi ir Italijos mokytojai, tarnautojai, daugybė kitų profesijų žmonių. Vyriausybei mažinant išlaidas daugelis jų netenka perspektyvios karjeros ir turi tenkintis laikinais darbais. 

Ekonomikos stagnacija

Italijos vyriausybės skola - antra pagal dydį euro zonoje. Skolintis darosi vis brangiau, nes skolintojai kelia palūkanas. Kad sumažintų skolinimosi kainą, šaliai būtina mažinti išlaidas. Ir to reikia ne tik pačios Italijos, vienos didžiausių Europos ekonomikų, bet ir visos euro zonos labui. Jos skola didina spaudimą visoms eurą įsivedusioms valstybėms.

Šiuo metu Italija moka palūkanų daugiau, negu išleidžia mokykloms. Kitais metais palūkanos sieks 5,1 proc. jos ekonominės išeigos. Didesnes - 7,5 proc. - palūkanas Europoje moka tik Graikija. Roma tikisi subalansuoti savo biudžetą iki 2014 metų, bet tik tuo atveju, jei mokėjimai liausis didėję.

Kai kurių ekspertų nuomone, valstybės skolą bus įmanoma suvaldyti, jei Italijos ekonomika augs bent 1 procentu. Tai neatrodo daug, tačiau bėda, kad Italijos ekonomika jau visą dešimtmetį stagnuoja. Jos metinis augimas siekė vidutiniškai vos 0,2 procento. Neseniai Tarptautinio valiutos fondo vadovas Europoje Antonio Borgesas pavadino Italijos ekonomiką "didžiausią nerimą keliančiu silpno Europos augimo pavyzdžiu".

Paslėpta gerovė

Yra ir kita medalio pusė. Italai turi tiek turto, kad jo užtektų biudžeto deficitui padengti. Italų šeimoms priklausančio nekilnojamojo turto vertė siekia 4,832 trln. eurų, ir tik 7 proc. jo įkeista. Kiekviena šeima turi po vieną, du ar tris namus. Maždaug 20 proc. šio turto leistų Italijai sumokėti tuos 950 mlrd. eurų, kuriais ji viršija Mastrichto biudžeto deficito kriterijų.

Dar vienas palyginimas: Italijos nacionalinė skola atitinka nesumokėtų mokesčių sumą.

Limuzinai valdininkams

Kol vyriausybė mėgina įtikinti italus, kad būtina taupyti, šalies Gynybos ministerija, regis, to negirdi. Visai neseniai ji nupirko savo valdininkams 19 šarvuotų limuzinų "Maserati Quattroporte". Tai sukėlė tikrą audrą Italijos parlamente, nes ministerijai buvo prisakyta per ateinančius trejus metus sumažinti išlaidas 2,5 mlrd. eurų. Valdininkai teisinasi, kad už aukščiausios klasės limuzinus sumokėta dar iš 2008-2009 metų biudžeto. Kitas argumentas - patriotinis: "Maserati" - itališka markė, automobiliai pigesni nei jų vokiški ekvivalentai. Ministerija neatskleidžia, kiek sumokėta už limuzinus, bet naujo "Maserati Quattroporte" kaina prasideda nuo 100 tūkst. eurų.

Italijos valdininkai garsėja savo aistra prabangiems automobiliams, šių mašinų "flotilės" užima milžiniškas stovėjimo aikšteles prie ministerijų. Paprastai tamsiai mėlynus ar juodus jų limuzinus lydi policija su įjungtais švyturėliais. 

BBC, "Der Spiegel", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"