TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Italijai nepatinka Vokietijos ir Prancūzijos dominavimas

2016 02 01 6:00
Matteo Renzi (kairėje) neleis Vokietijos kanclerei Angelai Merkel ir Prancūzijos prezidentui Francois Hollande'ui Europai diktuoti sąlygų. AFP/Scanpix nuotrauka

Energingam Italijos premjerui Matteo Renzi įgriso Vokietijos ir Prancūzijos viešpatavimas. Regis, jis nesiruošia taikstytis, kad šios dvi šalys Europos Sąjungoje (ES) kaskart priima svarbiausius sprendimus.

M. Renzi pirmą kartą susitiko su Vokietijos kanclere Angela Merkel 2013 metų liepą. Tuomet jis dar buvo Florencijos meras – niekam nežinomas Italijos politikas. Po pusmečio Italijos prezidentas Giorgio Napolitano pavedė M. Renzi formuoti naują šalies vyriausybę. Tapęs premjeru 39 metų, jis tapo jauniausiu šias pareigas einančiu politiku susivienijusios šalies istorijoje. Naujasis vadovas sunkiai dirbo, kad sustiprintų Italijos įvaizdį po Silvio Berlusconi skandalų.

M. Renzi greitai ėmėsi gaivinti šalies ekonomiką. Per mažiau kaip dvejus metus jam pavyko sumažinti viešojo sektoriaus deficitą. Daugelis gyrė jaunojo premjero pasiekimą. 41-erių M. Renzi žavesys ir humoro jausmas ištirpdė visus, patekusius į jo draugiją. Italijos lyderis greitai pelnė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel palankumą. „Mama Merkel ir mažasis Matteo“ – taip Italijos žiniasklaida pavadino šių politikų santykius, kai pernai vasarą vadovei lankantis Italijoje jaunasis premjeras vedžiojo ją po savo gimtąją Florenciją, rodė Renesanso genijaus Michelangelo „Dovydo“ skulptūrą ir kartu pietavo Vekjo rūmuose (it. Palazzo Vecchio), kur šiuo metu įsikūręs meno muziejus.

Pastaruoju metu M. Renzi vis garsiau reiškia nepasitenkinimą, kad Italija paliekama nuošalyje, kai narpliojamos svarbiausios ES problemos, tokios kaip pabėgėlių krizė. Praėjusią savaitę vokiečių žiniasklaidai duodamas interviu, jis nurodė, kad Vokietija ir Prancūzija pernelyg dominuoja ES sprendimų priėmimo procese. „Žinoma, būtų malonu, jei A. Merkel ir Francois Hollande“as galėtų vieni išspręsti visas Bendrijos problemas, bet taip nenutinka“, – sakė M. Renzi. Italija – viena ES įkūrėjų, todėl nenuostabu, kad premjeras piktinasi dėl per pastaruosius kelis dešimtmečius susilpnėjusio šalies vaidmens Bendrijoje.

Neseniai M. Renzi pakeitė šalies ambasadorių ES. Italijos ekonominės plėtros ministras Carlo Calenda perėmė šį postą iš Stefano Sannino. Pastarojo pareigūno pozicija buvo laikoma pernelyg minkšta. Pernai spalį Italijos premjeras atsikirto Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Donaldui Tuskui, kai šis sugretino Italiją su Vengrija, kuri nepaiso ES nurodymų mėgindama pažaboti migrantų srautą. M. Renzi pareiškė, kad šios pastabos įžeidė italus, kurie iš Viduržemio jūros kasdien traukia skęstančius pabėgėlius.

Italijos premjeras taip pat įpyko dėl kelių Europos Komisijos pirmininko Jeano-Claude“o Junckerio komentarų apie trečią pagal dydį euro zonos ekonomiką. Savo ruožtu jis pažėrė kritikos ES migracijos, bankų ir biudžeto politikai. Italija šiuo metu derasi su Europos Komisija dėl didesnės fiskalinių veiksmų laisvės suteikimo šalies 2016 metų biudžete. Roma nori didesnio lankstumo taikant ES fiskalines taisykles. Norėdamas normalizuoti santykius J.-C. Junckeris vasario pabaigoje vyks į Italiją. Tai bus pirmoji jo kelionė į šią šalį, kai perėmė Europos Komisijos pirmininko vairą. Romos Johno Caboto universiteto profesorius Franco Pavoncello mano, kad tokį M. Renzi elgesį iš dalies kelia ES partnerių spaudimas įgyvendinti struktūrines reformas ir nerimas dėl lėtai augančios šalies ekonomikos. Pasak eksperto, Italijos premjerui vis dėlto derėtų vengti nesutarimų, nes tai pakenktų ir ES, ir Italijai.

„The Local“, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"