TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Italijoje - susirėmimai dėl nacių nusikaltėlio laidotuvių

2013 10 16 12:20
Reuters/Scanpix nuotrauka

Italijoje antradienį buvo atšauktos nacių karo nusikaltėlio laidotuvės, nes svarbios Holokausto paminėjimo ceremonijos išvakarėse kilo komunistų protestuotojų ir kraštutinių dešiniųjų aktyvistų susirėmimai. Buvusį SS karininką laidoti sutikusi katalikiška brolija tvirtina: „gailestingumas negali būti taikomas selektyviai.“

Katalikiškos Šv. Pijaus X brolijos nariai buvo sutikę buvusį SS karininką Erichą Priebke palaidoti savo seminarijoje Albano miestelyje netoli Romos. Tačiau meras Nicola Marini ir šimtai vietos gyventojų susirinko skųstis šiuo paskutinės minutės sprendimu. E.Priebke praeitą penktadienį mirė Romoje, kur buvo laikomas namų arešto sąlygomis.

„Žudikas!“ – šaukė protestuotojai katafalkui važiuojant į religinį kompleksą, kur turėjo prasidėti ceremonija, kurią policija greitai sustabdė, kai į tą rajoną įsiveržė neonaciai. „Vežkit jį į sąvartyną!“ – šaukė vienas vyras, juodam katafalkui važiuojant pro minią. Kiti žmonės dainavo italų partizanų dainą „Bella Ciao“ ir laikė transparantą su užrašu „Priebke budelis“.

Maždaug 30 kraštutinių dešiniųjų saliutavo nacių maniera ir skandavo fašistų šūkius. „Esame čia pagerbti jo atminimo, nes jis buvo mūsų pasaulio dalis“, – sakė Maurizio Boccacci, kuris vadovauja kraštutinių dešiniųjų judėjimui „Militia“.

N.Marini paskelbė paskutinės minutės įsaką, kuriuo siekė sutrukdyti katafalkui važiuoti per jo miestelį, ir sakė, kad čia Antrojo pasaulinio karo metais buvo pasipriešinimo centras. Tačiau jo įsakymą anuliavo Romos prefektūra.

Dešimtys riaušėms pasirengusių policininkų nustūmė maždaug 500 komunistų protestuotojų, o vėliau, susirėmę su keliomis dešimtimis neonacių, panaudojo ašarines dujas. Neonaciai puolė su buteliais ir grandinėmis, šaukdami „Jis buvo didvyris!“.

Policininkai taip pat turėjo saugoti vieną kunigą iš Šv.Pijaus X brolijos, kuris bandė patekti į seminariją apstumdytas komunistų.

Galiausiai laidotuvės buvo atšauktos, Italijos valdžiai smarkiai nerimaujant dar ir dėl to, kad ir taip didelė įtampa tvyrojo prieš trečiadienį minimas nacių pajėgų reido Romos istoriniame žydų gete 70-ąsias metines.

Šv. Pijaus X brolijos Italijos distriktas išplatino pranešimą, kuriame teigiama: "Krikščionis, kuris buvo pakrikštytas ir priėmė išpažinties ir Eucharistijos sakramentus, kad ir kokios būtų jo kaltės ir nuodėmės, jei tik yra susitaikęs su Dievu ir Bažnyčia, turi teisę, kad už jį būtų aukojamos Šv. Mišios ir atliekamos egzekvijos.

Pranešame, kad atmetame bet kokią antisemitizmo ar rasinės neapykantos formą, taip pat ir visas kitas neapykantos formas. Katalikų religija yra gailestingumo ir atleidimo religija.

Šios laidotuvės būtų vykusios privačia forma, be iškilmingumo ar galimybės jas instrumentalizuoti žiniasklaidoje.

Sveikindami gerbiamuosius žurnalistus atlikus gerą darbą, liekame įsitikinę, kad negalima painioti krikščioniškojo gailestingumo akto su ideologiniu gestu. Maldingumas ir gailestingumas negali būti taikomi selektyviai, jie turi visada vesti Kristaus Bažnyčią."

E.Priebke, kuris mirė būdamas 100 metų, anksčiau buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos dėl 355 civilių nužudymo per 1944-aisiais surengtas žudynes Ardeatino urvuose netoli Romos.

E.Priebke, kuris neatgailavo ir neigė Holokaustą, tvirtino, kad tik vykdė Gestapo įsakymus. Triukšmą jis kelia ir miręs – vyksta tarptautinė polemika dėl jo laidotuvių ir palaidojimo vietos. „Tai gedulo akimirka, neturinti nieko bendra su politika. Padarėme visa, ką galime, kad būtų gerbiami jo kritikų jausmai“, – prieš laidotuvių ceremonijos pradžią žurnalistams sakė velionio advokatas.

Italijos žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad valdžia norėjo E.Priebke palaikus kremuoti, nes baiminasi, kad jo kapas gali tapti kraštutinių dešiniųjų būrimosi vieta.

Argentina, kur E.Priebke gyveno beveik 50 metų, kol buvo išduotas Italijai ir kur norėjo būti palaidotas, atsisakė priimti jo palaikus. Palaikai per naktį buvo palikti minėtoje seminarijoje, bet dėl tolesnių veiksmų galimo kremavimo link dar nenuspręsta.

Vatikanas, spaudžiamas žydų organizacijų, taip pat paskelbė precedento neturintį draudimą rengti jo laidotuves katalikų bažnyčiose Romoje, nors ir nurodė, kad koks nors kunigas gali atlikti apeigas per privačią ceremoniją namuose.

Žydų organizacijos ir minėtų žudynių aukų giminaičiai yra sakę, kad E.Priebke palaikai turėtų būti kremuoti, o jo pelenai – išbarstyti, kad visiems laikams būtų ištrinti atsiminimai apie jį. Po karo E.Priebke pabėgo iš Didžiosios Britanijos vadovaujamos karo belaisvių stovyklos, o vienas katalikų vyskupas parūpino jam Vatikano kelionės dokumentus. Jis dešimtmečius gyveno laisvėje Argentinoje.

Buenos Airės jį perdavė teisti Italijai 1996 metais. 1998 metais jis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos, bet vėliau bausmė buvo pakeista namų areštu dėl jo silpnos sveikatos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"