TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Italijos prezidentu išrinktas S. Mattarella

2015 01 31 16:39
Sergio Mattarella. AFP/Scanpix nuotrauka

Mažai žinomas Italijos konstitucinio teismo teisėjas Sergio Mattarella, laikomas Italijos kovos su organizuotu nusikalstamumu simboliu, šeštadienį išrinktas naujuoju šalies prezidentu per ketvirtąjį įstatymų leidėjų ir regionų valdžios atstovų balsavimą.

Sicilijoje gimęs 73 metų teisininkas, palaikomas centro kairiosios vyriausybės vadovo Matteo Renzi, pakeis itin populiarų prezidentą – 89 metų Giorgio Napolitano, kuris atsistatydina dėl senyvo amžiaus.

G.Mattarella mažai žinomas visuomenėje, bet yra gerbiamas daugelio politikų po 25 metus trukusios karjero parlamente ir kelių kadencijų ministro pareigose kairiųjų ir dešiniųjų vyriausybėse.

Principingumu garsėjantis G.Mattarella įžengė į politiką, kai jo vyresnis brolis buvo nužudytas Sicilijos mafijos.

Per ketvirtąjį balsavimą G.Mattarella surinko 665 balsus rinkikų kolegijoje, kurią sudaro 1 009 narių – Senato ir Deputatų Rūmų įstatymų leidėjų bei 58 regionų valdžios atstovų.

Prieš pagrindinės krypties partijas nusistačiusio Penkių žvaigždučių judėjimo, vadovaujamo Beppe Grillo, siūlytas kandidatas Ferdinando Imposimato surinko 127 balsus.

Kad kandidatas būtų išrinktas per ketvirtąjį balsavimą, jam pakako užsitikrinti tik paprastą balsų daugumą. Ankstesni trys balsavimai buvo nesėkmingi, nes nė vienas kandidatas neužsitikrino reikalaujamos dviejų trečdalių balsų daugumos.

Valdančiosios partijos kandidatą palaikė dauguma iš balsavusių 415 M.Renzi Demokratų partijos (PD) politikų, taip pat keli vyriausybę palaikantys įstatymų leidėjai.

Bet Italijos prezidento rinkimų rezultatai dažnai būna neprognozuojami, todėl šį kartą taip pat nestigo intrigos.

2013 metais Romano Prodi buvo laikomas favoritu pakeisti G.Napolitano, bet kilus maištui PD viduje tikimybė, kad jis bus išrinktas, smarkiai sumažėjo, todėl šis kandidatas nusprendė pasitraukti iš kovos. Tada G.Napolitano buvo priverstas sutikti likti antrai kadencijai, nors visuomet tvirtino, kad neįstengs dirbti iki jos pabaigos.

G.Napolitano anksčiau šį mėnesį paskelbė esantis per daug pavargęs dirbti šiose pareigose. Prezidento postas yra daugiausiai reprezentacinis, bet tampa politiškai reikšmingas išsivysčius krizėms, kai formuojama nauja vyriausybė.

M.Renzi palaikymas G.Mattarellai buvo interpretuotas kaip trapaus aljanso, kurį premjeras buvo sudaręs su susikompromitavusius ekspremjeru Silvio Berlusconi, pabaiga. Abu politikai buvo sudarę sąjungą, siekdami prastumti parlamente darbo rinkos ir rinkimų reformas.

G.Mattarella laikomas prieš S.Berlusconi nusistačiusiu veikėju: jo sprendimą nutraukti ryšius su Italijos politikos centro dešiniąja stovykla iš dalies lėmė pasipiktinimas tuo žiniasklaidos magnatu, tebevadovaujančiu opozicinei partijai „Forza Italia“, nors jis buvo nuteistas už mokesčių vengimą.

Penktadienį žiniasklaida pranešė, kad S.Berlusconi jaučiasi esantis „išduotas“ M.Renzi. Daugelio nuomone, „Forza Italia“ lyderis tikėjosi, kad prezidentu bus paskirtas jam priimtinesnis veikėjas – tokiu atveju padidėtų tikimybė, kad jam bus suteikta malonė ir panaikintas teistumas baudžiamojoje byloje, neleidžiantis grįžti į parlamentą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"