TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Italijos rinkimų pamoka visai Europai

2013 03 06 5:55
M.Monti buvo Briuselio kandidatas, bet jis buvo atmestas. /AFP/Scanpix nuotrauka

Italijos rinkėjai pasiuntė aiškią žinią Europai - jie nebetiki Briuselio receptais.

Prieš savaitę eidami balsuoti ir klausinėjami, daugelis italų buvo drovūs. Kiti atvirai sakė, kad balsavo už Beppe Grillo.

Daugiausia tai buvo paprasti, susirūpinę žmonės. Nepanašūs į tokius, kuriuos užvaldė emocijos nuo karštų kalbų aikštėje. Neatrodė jie ir besiblaškantys. Tai buvo žmonės, aiškiai apsisprendę - Italijos politinę sistemą reikia keisti ir išvalyti. Jie atidavė savo balsus už komiko B.Grillo judėjimą, nes prarado tikėjimą senąja politine kasta.

Iš Briuselio sklido arba tyla, arba automatiškos tirados prieš populistus ir klounus. Ko nebuvo girdėti, tai - supratimo, jog yra troškimas keisti iš esmės, ir didėjanti neviltis, kad "Europa neveikia".

B.Grillo judėjimas netobulas, rizikingas ir prieštaringas, bet suprato nepasitenkinimą bei pyktį, apėmusį ne tik Italiją, bet ir visą pietinę Europą.

Netikę receptai

Tuose rinkimuose Briuselis ir Berlynas turėjo savo kandidatą - Mario Monti. Praėjusių metų pabaigoje, kai jau buvo aišku, jog Italijoje vyks rinkimai, Europos pareigūnai tiesiog rikiavosi į eilę, kad pareikštų pagyras M.Monti. Nė vienas neabejojo, kad jis ir yra tas pateptasis. Tačiau italai jį atmetė. Nepakako to, kad jis grąžino šiokį tokį stabilumą ir pradėjo reformas.

M.Monti apkarpė pensijų sistemą, pradėjo gaudyti mokesčių nemokėtojus, pakėlė mokesčius ir sumažino deficitą. Italams tai mažai ką reiškė. Nes jie prarado tikėjimą išgyvendami didžiausią recesiją, kokią tik siekia jų atmintis. Vartojimas ir gamyba dar niekada nebuvo taip smukę. Didesni mokesčiai reiškia, kad nebėra jokios paklausos. Daugelis mąsto labai paprastai - Europos receptai nepadeda.

Pietūs prieš Šiaurę

Per rinkimų kampaniją Vokietija buvo badoma pirštais. Kandidatai iš kairės ir dešinės vartojo tuos pačius žodžius: "Eikite ir parodykite Angelai Merkel, kad čia - ne Vokietijos Europa."

Ironiška, bet M.Monti keliomis progomis perspėjo A.Merkel apie pavojų, kad apniukusi Pietų Europa nusiteiks prieš Šiaurę.

Euro zonos krizė pakerta žinomus ir pripažintus politikus. Labai dažnai politikai sutinka su viskuo, ką sako Briuselis, ir taip patys sukelia rinkėjams abejonių, kurių galų už juos balsuoti. Pavyzdžiui, paklaustas apie savo planus dėl ekonomikos augimo, Pieras Luigi Bersani atsako, kad jie priklausys nuo Europos lygiu priimtų sprendimų.

Per kampaniją Prancūzijoje Francois Hollande'as, panašiai kaip P.L.Bersani, kalbėjo, kad "taupymas nėra vienintelė priemonė". Jis pažadėjo, jog pirmoji jo kelionė bus skirta patvirtinti A.Merkel, kad "prancūzai balsavo už kitokią Europą". Tačiau patekusiam į prezidento kabinetą F.Hollande'ui sunkiai sekasi tesėti pažadus. Prancūzijos ekonomikos politiką lemia fiskalinis paktas, kurio tikslai nustatyti Briuselyje. Viskas, ko gali tikėtis prancūzai, kad Europos Komisija jiems leis bent šiek tiek lankstumo.

Laikrodis tiksi

Tiems, kurie neturi darbo arba jaučiasi finansiškai nesaugūs, žinomi politikai pradeda atrodyti bejėgiai, tad nenuostabu, jog rinkėjai nusisuka kitur.

Tie, kurie skelbia, kad euro zonos krizė baigėsi, nemato, kas vyksta virtinėje šalių. Nedarbas didėja ir pasiekė tokį lygį, kokio Europa neregėjo nuo ketvirtojo dešimtmečio. Emigruoja šimtai tūkstančių diplomuotų specialistų - vien iš Ispanijos išvyko 300 tūkstančių. Daugelis jų niekada negrįš. Užtat į Europą grįžo sriubos virtuvės vargšams. Didėja skurdas. Daugėja savižudybių.

Ir čia iškyla pavojingiausias klausimas Europos lyderiams. Ar gali taupymas ir deficito mažinimas sunaikinti Europos vienybę?

Martinas Woolfas laikraštyje "The Financial Times" rašė: "Kažin ar euro zona išgyvens savo gydymą."

Kas, jei vokiečiai ir Briuselio sąjungininkai skaičiuoja neteisingai? Kas, jei deficito mažinimas ir struktūrinės reformos neatgaivins Europos ekonomikos? Kas, jei taupymo žala gamybai bus didesnė, nei tikėtasi? Kas, jei žmonės pradės kelti klausimą, ar skirtumų mažinimas euro zonoje neprivedė prie Europos Didžiosios depresijos?

Tai esminiai klausimai. Kaip privačioje aplinkoje sakė vienas aukštas Briuselio pareigūnas, "mums liko dveji metai".

Italijos rinkimų pamoka yra ta, kad laikrodis tiksi.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"