TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Įtampa Ukrainoje: du pešasi, trečias pralaimi

2013 11 27 6:00
Artėjanti žiema gąsdina tik politikus, o ne ryžtingai nusiteikusius protestuotojus. AFP/Scanpix nuotrauka

Jau rytoj Vilniuje prasidės Europos Sąjungos (ES) ir Rytų partnerystės viršūnių susitikimas. Netyla ginčai ir diskusijos, ar Ukraina turėtų pasirašyti istorinę asociacijos sutartį su ES. Milžiniška įtampa nenuslūgsta net, atrodytų, paaiškėjus Ukrainos valdžios verdiktui.

Apie Ukrainos pasirinkimą diskutuoja visi - tiek politikos ekspertai, tiek paprasti žmonės. Artėjant ketvirtadieniui aistros verda ir pačioje Ukrainoje. Tūkstančiai žmonių nesitraukia iš gatvių ir tikisi, kad Ukrainos atstovai pakeis nuomonę dėl istorinės sutarties su ES pasirašymo Vilniuje. Kone derybų simboliu tapusi kalinama buvusi šalies premjerė Julija Tymošenko paskelbė naują bado streiką. Šįkart politikė teigia nevalgysianti iki bus pasirašyta sutartis. Tačiau daugialypis susiskaldymas šalyje valdžios atstovams trukdo priimti drastiškus sprendimus.

Stovyklų daugiau negu dvi

ES ir Rusijos siūlomos kryptys padalijo Ukrainą į daugiau nei dvi stovyklas. Pirmoji skirtis – prorusiškai nusiteikusios Rytų ir Pietų Ukrainos teritorijos prieš provakarietiškas vakarines Ukrainos žemes. Toliau – susiskaldžiusi Ukrainos valdžia, kur nesutaria ne tik valdantieji ir opozicija. Pati opozicija yra susiskaldžiusi ir nesugeba pateikti vienos nuomonės. Nesutampa Vakarų krypties rėmėjų pažiūros J.Tymošenko klausimu. Vieni ragina Ukrainos valdančiuosius gerbti demokratiją ir pagal ES reikalavimus išleisti kalinamą politikę gydytis į Vokietiją. Kiti pasisako už asociacijos sutartį su ES, bet nemano, kad J.Tymošenko klausimas nusipelnė tiek dėmesio ir simbolikos, kiek jam to suteikė ES, o kartu ir vakarietiška žiniasklaida.

Toks susiskaldymas labai žalingas pačiai Ukrainai. Vis labiau pastebimi ne kovingi Ukrainos politikų veidai, bet dviejų didelių galių – ES ir Rusijos – susistumdymas. Jo viduryje slepiasi mėlynos ir geltonos spalvų vėliavomis mojanti ir dėl galimybės tarti savo žodį kovojanti tauta.

Elgiasi kaip rusai

Asociacijos sutartį siūlanti ES nėra patenkinta Ukrainos pasirinkimu. Šalies atsisakymą vykdyti Bendrijos reikalavimus ES pareigūnai vertina kaip nenorą žengti sudėtingesniu, bet daugiau naudos teiksiančiu reformų keliu. Panašiai ukrainiečių veiksmus vertina ES pareigūnai, Lietuvos ir pasaulio politologai. Ukrainos politikų nenoras žvelgti toliau į priekį, kaip rašo "The Wall Street Journal", primena rusišką politikos modelį: elkis taip, kad naudą gautum šiandien, o ateityje bus matyti.

Ukrainos politikų trumparegiškumo kritikai iš esmės yra teisūs. Ilguoju laikotarpiu Ukraina galėtų džiaugtis suintensyvėjusia prekyba su Vakarais, beviziu režimu ir kitais bendradarbiavimo su ES pranašumais. Kur kas sunkiau numatyti, kaip po 10-15 metų klostysis Ukrainos santykiai su Rusija.

Tiesa, dabar daugiau reikalavimų Ukrainai kelia ES nei Rusija. Bendrija iš Ukrainos reikalauja demokratinių reformų ir tam tikro persitvarkymo. Rusijai to visai nereikia. Tad iš šiandienos perspektyvų ES siūlomas kelias yra sudėtingesnis, nei žengiant Rytų kaimynės link. Tačiau tikėtina, kad ilguoju laikotarpiu situacija apsiverstų aukštyn kojom – draugystė su Rusija bet kada gali virsti įnirtinga politine dvikova.

Kas būtų, jeigu būtų

Valdantieji sako, kad šiuo metu Ukraina paprasčiausiai negali sau leisti prabangos laukti, kol sutartis su ES pagaliau atsipirks.

Maždaug 60 proc. Ukrainos eksporto rinkos sudaro buvusios sovietinio bloko šalys. Daugiausia ukrainietiškų produktų importuoja galingiausia iš šių valstybių – didžioji kaimynė Rusija.

Suaktyvėjus ES ir Ukrainos kalboms dėl galimybės pasirašyti glaudesnį prekybinį bendradarbiavimą užtikrinančią asociacijos sutartį, Rusija, žinodama jautrią kaimynės vietą, ten ir spustelėjo. Ukrainos prekybos srautai su Rusija šiemet sumažėjo 25 proc., taip BBC neseniai teigė Ukrainos energetikos ministras Eduardas Stavickis.

Prekybos srautų nusilpimą ypač jaučia Ukrainos ir Rusijos pasienyje gyvenantys žmonės. Tūkstančiai pasienio teritorijų gyventojų praranda darbą dėl ES, Ukrainos ir Rusijos santykius temdančios įtampos. Jei ketvirtadaliu susitraukusi prekyba yra rimtas smūgis ukrainiečiams, galima įsivaizduoti, kas būtų, jei prekybos srautai iš Rytų nutrūktų visai.

Kita Ukrainą spaudžianti grėsmė jau matyti žvelgiant pro langą. Artinasi žiema. Ukrainiečiai puikiai žino, ką šaltuoju metų laiku reiškia užsuktas dujų čiaupas iš Rusijos. Siūlomos ES alternatyvos dujas gauti per Slovakiją ar kurią kitą ES šalį nesugebėtų nė iš tolo patenkinti didžiulės valstybės poreikių. Tad net metų laikas šiuo metu nėra Ukrainos sąjungininkas.

Kad ir kaip norėtųsi ilgalaikės naudos ir artimesnės draugystės su ES, realistiškai reikia vertinti ir šiandieną – tokios pozicijos laikosi Ukrainos valdantieji.

Žinoma, jokia didelė reforma be drastiškų priemonių niekada neįvyks. Jei ukrainiečiai tikrai nori judėti pokyčių keliu, turi nusiteikti alinančiam pereinamajam periodui. Iš Kijevo ir Lvovo gatvių nesitraukiančių dešimčių tūkstančių žmonių ryžtas byloja, kad dauguma ukrainiečių – pasiruošę. Tuo tarpu šalies valdžia, turėjusi tinkamai pasirengti pereinamajam laikotarpiui, to padaryti iki šiol nesuspėjo.

Vidurio kelias?

Ukrainai geriausia būtų apskritai nesipykti nei su Rusija, nei su ES. Abi kaimynės yra svarbios partnerės Ukrainai, tad prarasti vieną iš jų didelei valstybei būtų labai neparanku. Tačiau tokio Ukrainos laviravimo nelabai nori ES, dar labiau toks variantas nepatinka Rusijai. ES nori plėstis į Rytus, čia didinti savo ekonominę ir politinę įtaką. Rusija nori išsaugoti pozicijas savo kieme ir jokiu būdu neprarasti rusiškos kultūros lopšiu laikomo Kijevo. Tiek Rusija, tiek ES nori aiškiai matyti, kurioje barikadų pusėje stovi Ukraina. Nuo pat šaltojo karo pabaigos Ukrainai iš abiejų pusių peršamas vienintelis kelias: arba viskas, arba nieko.

Tik būdama vieninga Ukraina galės iškelti savo sąlygas ir pasirinkti tai, ko nori ji ir jos žmonės. O tai nebus taip paprasta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"