TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Įtūžęs Kipras renkasi bankrotą

2013 03 21 6:00
Kipro protestuotojai džiaugėsi, kai šalies parlamentas nepritarė siūlymui apmokestinti indėlius. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Įtūžę Kipro įstatymų leidėjai nepritarė milijardinės paskolos sąlygoms. Jie atmetė finansinės pagalbos sutartį, pradžiugino tūkstančius protestuojančių Kipro gyventojų ir supykdė euro zonos finansų ministrus.

Kipro parlamento pirmininkui Janakiui Omirui paskelbus, kad teisės aktas atmestas, tūkstančiai protestuotojų prie parlamento pastato Nikosijoje pradėjo švęsti. Jie džiaugėsi, kad tautos atstovai nusprendė neapmokestinti indėlių, ir jautėsi esą nugalėtojai, nes paprastiems Kipro piliečiams nereikės mokėti milijardinių valstybės skolų.

Kipro parlamentarai dėl milijardinės paskolos sutarties apsisprendė labai greitai. 36 deputatai balsavo prieš, 19 susilaikė. Nė vienas jų nepritarė piliečių įtūžį sukėlusiai Kipro gelbėjimo sutarčiai. Viduržemio jūros salos vyriausybė mėgins iš naujo tartis su skolintojų trejetu - Europos Sąjunga (ES), Europos centriniu banku (ECB), Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) - ir leisdama obligacijas, restruktūrizuodama bankus bei siekdama pritraukti daugiau investicijų iš Rusijos bandys sumažinti 5,8 mlrd. eurų (20 mlrd. litų) biudžeto deficitą.

Nesileis šantažuojami

Socialistų partijai "Edek" priklausantis parlamento pirmininkas J.Omiras mano, kad Kipras neturi pasiduoti šantažui. "Nesileisime šantažuojami. Privalome reikalauti, kad dėl šios sutarties būtų deramasi iš naujo. Jeigu įvesime indėlių apmokestinimo mokestį, nepritrauksime užsienio investuotojų. Tada niekas nenorės laikyti pinigų Kipro bankuose", - kalbėjo J.Omiras.

Pagal šeštadienį su euro zonos partneriais sutartas 10 mlrd. eurų (34,5 mlrd. litų) pagalbos paketo sąlygas, Kiprui buvo rekomenduota bent 6,75 proc. apmokestinti visus šalies bankuose laikomus indėlius.

Šis prieštaringai vertinamas pasiūlymas sukėlė salos gyventojų įtūžį. Parlamento Finansų komitetas, siekdamas, kad sutartis būtų priimtinesnė, paragino netaikyti šio mokesčio mažesniems nei 20 tūkst. eurų (69 tūkst. litų) indėliams, tačiau 20-100 tūkst. eurų (69-345 tūkst. litų) indėlius pasiūlė apmokestinti 6,75 proc., o didesnius - 9,9 proc. tarifu. Tai neįtikino parlamentarų: 19 prezidento Niko Anastasiadžio partijos narių balsuodami susilaikė, o kiti pasisakė prieš tokius planus.

Sieks Rusijos pagalbos

Parlamentarams atmetus visuomenės pasipiktinimą sukėlusią sutartį, Kipras nusprendė prašyti Rusijos paramos. Šalies finansų ministras Michalis Saris ketina susitikti su Rusijos finansų ministru Antonu Siluanovu. Jis tikisi, kad Maskva sušvelnins 2011 metais Nikosijai suteiktos 2,5 mlrd. eurų (8,6 mlrd. litų) paskolos sąlygas ir atidės jos grąžinimo terminą.

Šis susitikimas svarbus abiem valstybėms. Kipre laikomi Rusijos piliečių, siekiančių išvengti apmokestinimo savo šalyje, pinigai sudaro nuo trečdalio iki pusės visų šios Viduržemio jūros salos bankų indėlių. Manoma, kad braškančiuose Kipro bankuose privatūs Rusijos indėlininkai ir bendrovės saugo 31 mlrd. JAV dolerių (82,7 mlrd. litų).

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui Kipro vadovas N.Anastasiadis paskambino antradienio vakarą. Abu lyderiai tarėsi, kaip Maskva galėtų padėti Nikosijai. "Prezidentai analizavo sunkią ekonominę padėtį Kipre ir diskutavo, kaip išbristi iš šios krizės. V.Putinas buvo susirūpinęs, kad Kipras, priimdamas karštakošiškus sprendimus, gali pakenkti Rusijos piliečių ir jos bendrovių interesams", - aiškino V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.

Kipro žiniasklaida svarstė, esą dujų milžinas "Gazprom" galėtų pervesti lėšų į Kipro bankų sąskaitas už dalį pelno, gaunamo iš šios salos priekrantėje esančių energetikos išteklių telkinių eksploatavimo. "Gazprom" atsisakė patvirtinti, kad dėl tokio pasiūlymo tariamasi.

Nusivylę balsavimu

Kipras gali sulaukti pagalbos ir iš šalies Ortodoksų bažnyčios - didžiausios "Hellenic bank", kuris yra paskolinęs nemažai pinigų Kipro vyriausybei, akcininkės. Arkivyskupas Chrysostomas teigė, jog Bažnyčia ketina investuoti į vyriausybės obligacijas. "Turime padėti Kipro valdžiai ir visai šaliai šią sunkią valandą. Bažnyčia ketina investuoti į vyriausybės obligacijas. Tai padėtų sumažinti valstybės skolą", - kalbėjo arkivyskupas Chrysostomas.

Euro zonos finansų ministrai pasijuto nusivylę, kai Kipro parlamentarai atmetė jų pasiūlytą finansinę pagalbą, bet sakė remiantys šios Viduržemio jūros valstybės pastangas reformuoti šlubuojantį finansų sektorių. Nyderlandų finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas užsiminė, kad "euro zonos finansų ministrai vis dar pasirengę padėti Kiprui, tik jis turi įgyvendinti skausmingas, bet būtinas reformas". "Gaila, kad Kipro parlamentarai nepritarė pagalbos sutarčiai, tačiau mes vis tiek padėsime šaliai. Laukiame Kipro reformų", - dėstė J.Dijsselbloemas.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble laikėsi griežtesnės pozicijos: "Atmesdami pagalbos sutartį Kipro parlamentarai padarė sau meškos paslaugą. Jei Kipro bankai nesulauks finansinės pagalbos, jie taps nemokūs ir žlugs. Tada valstybė atsidurs nepavydėtinoje padėtyje. Bankų sistema Kipre per daug išsipūtusi ir nesubalansuota." W.Schaeuble viliasi, kad Kipro parlamento deputatai dėl finansinės pagalbos sutarties balsuos dar kartą. "Tikiuosi, Kipro parlamentarai blaiviomis galvomis dar sykį apsvarstys finansinės pagalbos sutartį. Jeigu jie nieko nesiims, valstybė gali bankrutuoti", - teigė W.Schaeuble.

Taigi Kipro parlamentarams nepritarus milijardinės finansinės pagalbos sutarčiai šalis vėl atsidūrė finansinėje aklavietėje. Viena alternatyva - naujos derybos su euro zonos finansų ministrais dėl kitos sutarties ir ne tokių griežtų jos sąlygų, antra - pagalba iš Rusijos, trečia alternatyva - pakartotinis balsavimas. Bent vienos jų įgyvendinimas galėtų išgelbėti Kipro bankų sistemą, sumažinti valstybės skolą ir apsaugoti salą nuo finansinio kracho.

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"