TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Įvykiai Turkijoje skaldo Vokietiją

2016 08 02 6:00
Pareikšti paramos Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui Kelne susirinko apie 40 tūkst. turkų. letemps.ch nuotrauka

Nepavykęs liepos 15 dienos perversmas ir vėlesnis prezidento Recepo Tayyipo Erdogano susidorojimas su opozicinėmis grupėmis, kurios neva prisidėjo prie perversmo, išryškino ir net padidino Turkijos visuomenės susiskaldymą. Šių neramumų atgarsiai palietė ir maždaug 3 mln. Vokietijoje gyvenančių turkų.

Sekmadienį dešimtys tūkstančių turkų kilmės vokiečių susirinko Kelne pasmerkti nepavykusio perversmo ir parodyti, kad palaiko R. T. Erdoganą. Policijos skaičiavimais, į demonstraciją susirinko apie 40 tūkst. asmenų, jie skandavo „Turkija!“ ir laikė plakatus, kuriais išreiškė paramą prezidentui. Vienas jų skelbė: „Palikit R. T. Erdoganą ramybėje.“

„Mes esame čia, nes mūsų tėvynainiai Vokietijoje palaiko demokratiją ir yra prieš nepavykusį karinį perversmą Turkijoje, – teigė demonstracijoje dalyvaujantis Turkijos sporto ministras Akifas Cogatay Kilicas. – Jūs įrodėte, kad gyvenate dėl demokratijos ir ją mylite.“

Kelios valandos iki renginio Vokietijos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo per mitingą neleido tiesiogiai transliuoti politikų iš Turkijos, tarp jų ir R. T. Erdogano, kalbų. Šis sprendimas papiktino Turkiją. Vakar net buvo iškviestas vienas aukšto rango Vokietijos diplomatas pasiaiškinti dėl tokio sprendimo. Prezidento atstovas teigė, kad toks nutarimas yra nepriimtinas ir „pažeidžia žodžio bei susirinkimų laisves“.

Didžiulė parama R. T. Erdoganui

Atėjęs į valdžią 2002 metais Turkijos prezidentas žadėjo modernizuoti šalies ekonomiką ir politiką, tačiau pastaruoju metu jo valdymas iš esmės virto autoritariniu. Per pastarąsias kelias savaites jis įkalino šimtus oponentų, uždarė tūkstančius mokyklų, smarkiai apribojo žodžio laisvę.

Mitinge dalyvavo Turkijos sporto ministras Akifas Cogatay Kilicas. /Reuters/Scanpix nuotraukos

Dėl tokio susidorojimo Europos Sąjungos (ES) lyderiai ne sykį kritikavo Turkijos prezidentą. Vis dėlto R. T. Erdoganas yra labai populiarus tarp 1,5 mln. Vokietijoje gyvenančių turkų, kurie turi teisę balsuoti Turkijoje. Beveik 60 proc. jų per lapkričio parlamento rinkimus balsavo už prezidento Teisingumo ir plėtros partiją (AKP).

Susirinkusiųjų į mitingą Kelne gausa rodo, kad Vokietijos žiniasklaida ir Europos lyderiai, kurie yra labai kritiški R. T. Erdogano atžvilgiu, neturi didelės įtakos Vokietijos turkų nuomonei. Prieš sekmadienio demonstraciją Vokietijos politikai išreiškė nerimą, kad neramumai Turkijoje gali persikelti ir į Vokietiją. Laikraštyje „Der Tagesspiegel“ išspausdintame straipsnyje finansų viceministras Jensas Spahnas patarė tiems, „kurių širdys plaka dėl R. T. Erdogano ir kurie mano, kad jis turėtų Turkiją padaryti vėl didžią ir išdidžią, savo paramą rodyti Turkijoje, o ne Kelne.“

Garsiausias turkų kilmės politikas Vokietijoje Cemas Ozdemiras yra itin griežtas R. T. Erdogano kritikas. Vokietijos žaliųjų partijos pirmininkas savaitraščiui „Bild am Sonntag“ teigė, kad R. T. Erdoganas „neturėtų demonstruoti savo įtakos Berlyne, Štutgarte ar Miunchene“, ir kvietė Vokietiją pritaikyti Turkijai ekonomines sankcijas.

C. Ozdemiras buvo vienas iš birželį Vokietijos parlamente vykusio sėkmingo balsavimo iniciatorių. Tada parlamentas pripažino, jog per Pirmąjį pasaulinį karą Osmanų imperijos vykdytos masinės armėnų žudynės buvo genocidas. Toks parlamento žingsnis labai suerzino Turkiją. Tačiau C. Ozdemiro pažiūros smarkiai skiriasi nuo Vokietijos turkų bendruomenės nuostatų.

Per lapkričio mėnesio rinkimus į Turkijos parlamentą net 60 proc. gimtinėje teisę balsuoti turinčių Vokietijos turkų balsavo už prezidento Recepo Tayyipo Erdogano partiją.

Sudėtinga kanclerės diplomatija

Vokietijos kanclerė Angela Merkel kritikavo Turkijoje vykdomą susidorojimą, tačiau ji nenori didinti įtampos su Ankara, nes bijo kelti grėsmę ES ir Turkijos susitarimui dėl migrantų grąžinimo. Šis susitarimas padėjo sumažinti į Europą atvykstančių nelegalių migrantų srautą.

„Svarbu ir teisėta imtis teisės viršenybės nepažeidžiančių priemonių prieš asmenis, kurie organizavo karinį perversmą, – praeitą savaitę teigė A. Merkel. – Tačiau būtina laikytis proporcingumo principo... Būtent dėl to, kad Vokietijoje gyvena 3 mln. turkų kilmės asmenų, mums itin svarbu, jog Turkija šio principo laikytųsi.“

Kiti jos partijos atstovai taip pat susilaiko nuo griežtos kritikos ir neragina Turkijai įvesti sankcijų. „Negalime tylėti, jei Turkijoje pažeidžiamos žmogaus teisės. Jei yra pranešimų apie Turkijos kalėjimuose vykdomus kankinimus, turime į Turkiją pasiųsti tyrimo grupę, kad ši tai ištirtų, – teigė Vokietijos parlamento narė Cemile Giousouf. – Tačiau mums taip pat reikia, kad Turkija išliktų Europos draugė.“

Kritikos kaina

Neramumai Turkijoje atgaivino jau dešimtmečius trunkančią diskusiją apie Turkijos valstybės įtaką Vokietijos turkų bendruomenei. Turkija naudojasi įvairiomis lobistų grupėmis, religinėmis institucijomis, žiniasklaidos kanalais, kuriais formuoja vietinių turkų viešąją nuomonę.

Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, kurioje yra Kelnas, gyvena apie trečdalis Vokietijos turkų.

Viena įtakingiausių interesų grupių Vokietijoje yra Turkijos islamo sąjunga religiniams klausimams (DITIB). Įkurta 1984-aisiais, DITIB atstovauja maždaug 700 mečečių. Ji neretai kaltinama tuo, kad Vokietijoje skleidžia R. T. Erdogano propagandą.

„Ilgus metus DITIB labai smarkiai prisidėjo prie turkų integracijos, – teigė C. Giousouf. – Tačiau nuo dabar ir ateityje organizacija privalo aiškiai atsiriboti nuo Turkijos vyriausybės, kuri vis dar moka jos imamams ir todėl savaime į Vokietijos mečetes perkelia Turkijos politinius konfliktus.“

Nors DITIB atstovai teigia, kad organizacija yra ne politinė, tačiau neneigia palaikantys artimus ryšius su Turkijos religiniais lyderiais, kurie savo ruožtu glaudžiai susiję su Turkijos valdžios atstovais.

„DITIB būstine yra Kelne. Jos vadovai tiesiogiai atsiskaito Ankarai. O visos grandinės pabaigoje yra prezidentas R. T. Erdoganas“, – tvirtina C. Ozdemiras.

Tokia griežta R. T. Erdogano kritika turi savo kainą. Visi 11 turkų kilmės Vokietijos parlamentarų po birželio balsavimo parlamente, kuriuo armėnų žudynės pripažintos genocidu, sulaukė grasinimų mirtimi. Jie visi dabar saugomi policijos. Parlamentarai jaučia R. T. Erdogano įtaką Vokietijoje, nes net ir po grasinimų dauguma turkų organizacijų atsisakė su jais solidarizuotis.

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"