TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Izoliacijos grimasos

2012 08 02 17:06
Šiaurės Kipro gyventojai kiekviena proga rengia piketus protestuodami prieš jų valstybės izoliaciją. /AFP/Scanpix ir Palmyros Krupenkaitės nuotraukos

Šiaurės Kipro gyventojai ilgai negalėjo laisvai keliauti po pasaulį, jo ekonomika šiandien negali augti ir plėtotis, universitetai neturi teisės palaikyti ryšių su kitų šalių universitetais, nėra tiesioginių skrydžių iš kitų valstybių, ir net futbolininkai negali -aisti draugiškų rungtynių su kitos valstybės komanda. Tokia yra Šiaurės Kipro izoliacijos kaina.

2007 metų liepos 11 dieną Lefkošos (taip Šiaurės Kipre vadinama Nikosija) Atatiurko stadione Kipro turkų klubas "Cetinkaya" ketino pradėti žaisti futbolo rungtynes su iš Anglijos atvykusia Lutono klubo komanda. Tačiau šios rungtynės taip ir neprasidėjo. Paskutinę akimirką jos buvo sustabdytos, nes Tarptautinė futbolo asociacija (FIFA) ir Europos futbolo asociacija (UEFA) pasidavė graikiškojo Kipro daromam spaudimui. Galima tik įsivaizduoti, kaip turėjo jaustis žaidėjai ir Šiaurės Kipro gyventojai, kurie taip tikėjosi pralaužti nuo 1986 metų, kai buvo įkurta Šiaurės Kipro Turkų Respublika, prasidėjusią salos šiaurinės dalies blokadą. Kipro turkai pasijuto gavę dar vieną stiprų smūgį į paširdžius, nes tai buvo įrodymas, kad tarptautinės sankcijos gerai veikia. 

Išsilavinę gyventojai

Šiaurės Kiprą pripažįsta tik Turkija, todėl šalis kenčia nuo jai taikomo embargo. Kipro turkai ilgai neturėjo paso, nes tik nuo 2004 metų Šiaurės Kipro gyventojai turi teisę naudotis Kipro Respublikos, kaip ES narės, pasu. Didžioji turkų kipriečių dalis tebedirba valstybiniame sektoriuje, nes privačiame algos mažesnės, mat šiame žemės lopinėlyje gaminama tik šiek tiek žemės ūkio ir plačiai vartojamų prekių. Beveik viskas į Šiaurės Kiprą įvežama iš Turkijos, į ją iškeliauja ir dalis jame pagamintos produkcijos.

Tačiau Šiaurės Kipro gyventojai nėra skurdžiai, jie pripratę sočiai valgyti ir moka džiaugtis gyvenimu. Nors turkai kipriečiai išpažįsta islamą, atvykėliui net nekyla mintis, kad atsidūrė musulmoniškoje šalyje. Merginos segi trumpus sijonus ir avi aukštakulnius, vyrai mūvi trumpas kelnes, pilna alaus ir viskio reklamų, alkoholio parduotuvių, nors gyventojai beveik negeria. Užtat Kipro turkai vertina kokybiškas prekes, jaunavedžiai pradeda bendrą gyvenimą atskirame name, šalyje dominuoja naujos mašinos (kiekviena šeima turi mažiausiai du automobilius) ir nutiestos puikios dvipusės autostrados, kuriomis važinėjama kairiąja kelio puse (palikimas nuo tų laikų, kai Kipras buvo Didžiosios Britanijos kolonija). Šiaurės Kipre gražūs kurortai, juose netrūksta britų ir rusų turistų, taip pat iš žemyno atvykusių turkų, mielai čia leidžiančių atostogas, nes galima palošti kazino, kuris yra kone kiekviename didesniame viešbutyje, kai tuo metu pačioje Turkijoje lošimo namai uždrausti.

Šiaurės Kipre trūksta nekvalifikuotą darbą galinčių dirbti žmonių, užtat yra daugybė baigusių aukštąjį mokslą ir kone visi gyventojai puikiai kalba angliškai. Nors Šiaurės Kipras yra universitetų centras ir kone šeštadalį jo gyventojų sudaro studentai, turtingi turkai kipriečiai mėgsta siųsti savo atžalas į užsienio, pirmiausia, Jungtinės Karalystės, universitetus. Dėl to, kad anksčiau kartu gyvenę graikai ir turkai niekaip neranda bendros kalbos, labiausiai kenčia išsilavinęs Šiaurės Kipro jaunimas, nes priverstas taikstytis su esamais apribojimais. Dėl to čia kaltinami Kipro graikai, kurių saloje yra tris kartus daugiau ir kurie aktyviai veikia taptautinėje arenoje stengdamiesi sukliudyti Šiaurės Kipro pripažinimui ir kone žlugdydami bet kokias derybas šiuo klausimu. Šiaurės Kipras net kaltina pietinius kaimynus trukdant jiems išsaugoti jų dalyje esančius istorinius bei archeologinius paminklus, nes jie negali gauti paramos iš tarptautinių organizacijų turimam pasaulio paveldui išlaikyti.

Nepadės ir Kipro pirmininkavimas ES

Tokia padėtis ne tik stabdo Šiaurės Kipro vystymąsi, ir jis negali pasiekti pietinės salos dalies plėtros lygio, bet ir gerokai veikia gyventojų, kurie vis vien linkę žvelgti į Kiprą kaip į vieną salą, nuotaikas. Dėl savo geros strateginės padėties tarp Rytų ir Vakarų bei trijų žemynų esantis Kipras galėtų klestėti, tačiau šiaurinė jo dalis yra visiškai priklausoma nuo Turkijos, o pietinė šiuo metu apimta gilios krizės, nes būdama glaudžiais ryšiais susijusi su Graikija išgyvena tą patį, ką ir ši ant bankroto slenksčio atsidūrusi valstybė, nors ir tikisi išbristi iš bėdų padedant Europos Sąjungai (ES) bei Rusijai.

Kipro Respublika kenčia dėl to, kad jos vyriausybė "statė ant" finansinų paslaugų ir dėl to, kad turi labai išpūstą valstybinį sektorių, o Šiaurės Kipras pirmiausia kenčia dėl izoliacijos, kurios nesugeba įveikti net verslininkai. "Mes nenorime jaustis graikų kipriečių aukomis. Mes norime tiesiogiai prekiauti su ES, mes norime plėsti prekybą su graikų kipriečiais ir siekiame, kad būtų pašalinti visi politiniai barjerai šiai prekybai. Mes norime prisidėti prie Kipro problemų sprendimo, norime naujo pozityvaus požiūrio ir siekiame, kad būtų padėtas taškas šaltojo karo diplomatijai", - sakė Šiaurės Kipro komercijos rūmų prezidentas Gunay Cerkezas. Komercijos rūmai deda daug pastangų tarptautinei Šiaurės Kipro izoliacijai susilpninti ir kviečia kitų šalių verslininkus užmegzti ryšius su kolegomis iš šio regiono, nors ir nelabai sėkmingai dėl to derasi su ES, tačiau priėmusi į savo gretas Kipro Respubliką, Bendrija negali veikti prieš jos interesus. 

Turkai kipriečiai neturi vilčių, kad liepos mėnesį Kiprui pradėjus pirmininkauti ES, jų padėtis bent kiek pagerės, nes visos derybos dėl Kipro suvienijimo patekusios į aklavietę. Kipro Respublika ne tik blokavo derybas dėl Turkijos priėmimo į ES, bet ir kliudo ES ir NATO glaudžiau bendradarbiauti koordinuojant ES gynybinę politiką. Kipro Respublikos prezidentas Demetris Christofias leido aiškiai suprasti, kad neketina pasinaudoti pirmininkavimu ES kipriečių tarpusavio santykiams pagerinti. Jis pavadino Turkiją "kolonijine šalimi" ir pabrėžė, kad savo užsienio politiką laiko sėkminga. Šiaurės Kiprui belieka džiaugtis bent tuo, kad šis nepalenkiamas politikas, kurį salos turkai vadina "paskutiniu Europos komunistu", tapo nepopuliarus ir pirmą kartą Kipro istorijoje nesieks būti perrinktas antrai kadencijai kitų metų vasario mėnesį vyksiančiuose rinkimuose. Vienas svarbiausių D.Christofiui metamų kaltinimų - nesugebėjimas pasieki susitarimo su Šiaurės Kipru. 

Prie Turkijos jungtis nenori

Atrodytų, jei jau izoliacijai galo nematyti, logiškiausia būtų Šiaurės Kiprui juntis prie Turkijos, kuri yra vienintelė stipri ir patikima jo partnerė. Turkai kipriečiai visuomet šalia savo kabina ir Turkijos vėliavą, kaip savo valiutą naudoja Turkijos lirą, o Turkijos kariuomenė tebėra šiaurinėje salos dalyje. Ir ji kasmet liepos 20 dieną, kai minimas 1974 metais vykęs Turkijos kariuomenės išsilaipinimas saloje (jis gavo Taikos operacijos vardą), surengia įspūdingą karinį paradą, žadinantį patriotinius gyventojų jausmus. Tačiau kai parlamento pirmininko Hasano Bozerio paklausiau, ar esant tokiam geram sutarimui Šiaurės Kipras negalėtų prisijunti prie Turkijos, sudarydamas konfederaciją, nes taip būtų išspręsta daugybė Šiaurės Kipro problemų, parlamento pirmininkas atsakė: "Kad šiame regione būtų išlaikytas balansas, mes turime išsaugoti Šiaurės KIpro Turkų Respubliką, todėl vadovaujamės principu "Gyvenkime patys ir leiskime gyventi kitiems". Turkija mus išgelbėjo, kai mums reikėjo pagalbos, bet Turkija nėra okupantė. Ji sustabdė genocidą ir baigė savo misiją. Nors ribotas jos karių kontingentas tebėra mūsų šalyje, Turkijos kariuomenė iškat paliks Šiaurės Kiprą, kai tik mums pavyks pasiekti susitarimą su pietiniu Kipru".

Kasmet Turkijos kariuomenė Lefkošoje surengia karinį paradą minėdama savo išsilaipinimo Šiaurės Kipre dieną, po to buvo sustabdytos saloje vykusios žudynės.

Tą patį aiškino ir Šiaurės Kipro prezidentas Dervisas Eroglu, tyliai šnekantis ir konkrečiai į klausimus atsakinėjantis politikas, visada pasisakantis už Šiaurės Kipro bendradarbiavimą su Turkija ir už tolimesnes derybas su Kipro Respublika. "Klaida buvo priimti Kiprą į ES, kai jis tebėra suskaldytas. Jei nebūtų atėjusi turkų kariuomenė, Kipro jau nebebūtų, ji leido išsaugoti jį kaip valstybę. Šiuo metu Turkijos kariuomenės pajėgos Šiaurės Kipre yra tik simboliškos, karių yra maždaug tiek, kiek jų turi Kipro Respublika", - tikino Šiaurės Kipro prezidentas. 

2010 metais išrinktas prezidentas D.Eroglu tęsia savi pirmtako tradiciją susitikinėdamas su Kipro Respublikos prezidentu, katais abu kartu papietauja. Tačiau jis sako, kad D.Christofias nenori ieškoti sprendimo, nes jį tenkina dabartinis "status quo" ir jis tiki, kad tarptautinė bendruomenė palaiko jo poziciją. D.Eroglu nesupranta ir ES pozicijos. "Kodėl ES tebetaiko mums embargą, jei aiškina norinti, kad visas Kipras priklausytų ES?" - klausė prezidentas. Tačiau jis neabejoja, kad ateityje Šiaurės Kipro padėtis bus tikrai geresnė nei dabar. "Mes kiekvieną dieną galvojame, kaip normalizuoti santykius tarp salos šiaurės ir pietų", - pabrėžė Šiaurės Kipro Turkų Respublikos vadovas. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"