TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Izraelio auksas

2010 09 04 0:00

Izraelis - vienintelė Artimųjų Rytų šalis, neturinti gamtos turtų, ir šį trūkumą kompensuojanti sparčia aukštųjų technologijų raida. Į mokslinius tyrimus kasmet investuojama 5 proc. šalies pajamų - tai pasaulio rekordas.

Tokie pinigai leidžia Izraeliui sukurti daug technologinių naujovių. Pavyzdžiui, internetinis komunikatorius, kuris gimė Izraelio firmoje ICQ, o po dvejų metų buvo nupirktas Amerikos giganto AOL, arba internetinis telefonas, kuriuo naudodamiesi apsukrūs kompiuterininkai gali kalbėtis su visu pasauliu ir nieko nemokėti. Izraelio firma "Scitex" sukūrė vaizdo skaitmeninio skaidymo technologiją, būtiną aukštos kokybės vaizdui perduoti ir t.t.

Kodėl apie šiuos Izraelio laimėjimus žinoma palyginti nedaug? Ogi todėl, kad ši šalis ir jos rinka nedidelė, išplėsti gamybos negalima, todėl lieka vienintelė išeitis - daryti svarbius išradimus ir juos parduoti.

Yosi Vardi, gyvoji Izraelio aukštosios technologijos legenda, sukūręs ICQ, susidariusią padėtį paaiškina žydišku anekdotu: "Našlė žydė prisimena savo mirusį sutuoktinį: "Ui, koks nuostabus vyras buvo! Gal nedidelis, užtat greitas."

Išsivysčiusiose šalyse studentai vis mažiau domisi inžinerija ir gamtos mokslais, nes tų dalykų mokytis nelengva. Izraelis prieš 12 metų reformavo aukštąsias mokyklas, ir studijuojančiųjų technikos mokslus patrigubėjo.

Teigiamą vaidmenį suvaidino ir emigrantų iš buvusios Sovietų Sąjungos antplūdis. Iš ten atvyko per milijoną žmonių, pusė jų - su aukštuoju išsilavinimu. Dabar Izraelyje kas penktas žmogus turi aukštosios mokyklos diplomą - dar vienas pasaulio rekordas. Izraelio universitetai vertinami ir už mokslo kokybę, o tai - lemiamas faktorius. Sovietų Sąjunga girdavosi, kad išleidžia daugiau inžinierių negu bet kuri kita šalis. Iki šiol Rusijos ir Ukrainos universitetai jų parengia daugiau nei Amerika. Ir kas iš to?

Tradicijos - taip pat milžiniškos svarbos faktorius. Kai II a. po Kristaus gimimo sukilę prieš Romą žydai buvo nugalėti ir išblaškyti po visą imperiją (Palestinoje neliko nė vieno), emigracijoje atsidūrę rabinai įsakė: kiekvienas žydų berniukas turi būti raštingas. Tai buvo vykdoma, nors ir tada, ir viduramžiais, raštingų žmonių kitose tautose buvo labai mažai. Du tūkstančiai raštingumo metų negalėjo praeiti be pėdsako.

Svarbi ir kita aplinkybė, mažai suprantama pašaliečiams: žydė - motina. Jau minėtas Yosi Vardi net nelabai ironiškai pasakoja:

"Motina žydė kasdien kala savo vaikui: "Ar už visa tai, ką dėl tavęs padariau, tikėtis, kad gausi Nobelio premiją, yra per daug?"

Izraelis beveik visą laiką kariauja su jį supančiu Islamo pasauliu, todėl labai svarbų stimulą technologijų plėtrai duoda kariniai užsakymai. Izraelyje atsirado nepilotuojami kovos lėktuvai, labai našios raketos. Žydai turi ir branduolinį ginklą, nors tai ir neigia. Karo tikslams Izraelyje buvo sukurti pranešimų gavikliai, taip pat labai tobula šifravimo ir pasiklausymo technika. Kai kariuomenei tie žaisliukai nusibosta, jie išslaptinami bei paleidžiami į prekybą. Ir paklausa didelė, ir kainos aukštos.

Izraelitai visada buvo žinomi kaip gabūs verslininkai, bet tie gabumai nenukrito iš dangaus. Jų kultūroje verslininkas arba bet kurios kitos srities atstovas, pradėjęs ką nors naujo ir pralaimėjęs, nėra visuomenės smerkiamas. Priešingai. Izraelyje, kaip ir Jungtinėse Valstijose, nesėkmė pradėjus ką nors nauja laikoma augimo ir brandumo požymiu. Tik akademinėje terpėje universitetų dėstytojai į aktyvų dalyvavimą praktinėje veikloje dar prieš 10 metų žiūrėjo iš aukšto. To jau irgi nebėra. Dabar Izraelis pagal mokslo ir gamybos bendradarbiavimą užima penktąją vietą pasaulyje - po Suomijos, Islandijos, Singapūro ir JAV. Persilaužti padėjo vyriausybės politika, kuri visokiais būdais skatino užsienio ir nacionalines investicijas į mokslą, o tas sritis, kurios privatininkams atrodė pernelyg rizikingos, valstybė ėmė finansuoti pati. Šiuo metu tai biotechnologija ir nanotechnologija.

Ne viskas tobula. Izraeliui niekaip nepavyksta sukurti didelių, globalių korporacijų. "Didžiosios galvos" svajoja apie naują, gają firmą, kurią galėtų parduoti investuotojui, arba bent jos akcijas pardavinėti Niujorko, o pastaruoju metu ir Londono bei Singapūro biržose, ir taip pralobti.

Tai nėra labai nevykusi strategija. Pernai Amerikos gigantas HP nupirko Izraelio bendrovę "Mercury Interactive" už 4,5 mlrd. dolerių. Už tokius pinigus galima finansuoti pusšimtį naujų įmonių, ieškančių dar neatrastų kelių ir neužimtų nišų.

Analizuojant Izraelio laimėjimų priežastis negalima užmiršti ir didelio šios tautos judrumo. Jos atstovai mokosi geriausiuose JAV ir Jungtinės Karalystės universitetuose. Beje, jokiam gabiam ir darbščiam žmogui ten niekada nebuvo daroma kliūčių. Pavyzdžiui, šiuo metu šiose aukštosiose mokyklose daugiausia mokosi kinų.

Nėra protinga manyti, kad "žydai laiko savo kišenėje visą pasaulį". Pasaulis perdaug didelis ir įvairus, kad tilptų į kieno nors kišenę. Be to, nėra žydų tautos kaip etnijos. Žydus vienija tikyba, tačiau ir religijos klausimais jie labai susiskaldę. Didelė dalis jų - ateistai. Tačiau istorija išmokė žydus remti vienas kitą, ir priešo akivaizdoje jie visada susivienija.

Didelę įtaką žydų kilmės žmonės turi pasaulio finansų institucijose ir žiniasklaidoje, ypač Jungtinėse Valstijose, nors ten jie taip pat nėra vieningi.

Be abejo, pasaulio žydai visokiais būdais remia Izraelį. Tai kaip atsarginiai namai. Pasimokę iš rūsčios istorijos žydai žino, kad tokie namai reikalingi. Tačiau ta parama būtų beprasmiška (ji nieko gero neduoda Afganistanui, Somaliui ar Egiptui), jeigu pats Izraelis nemokėtų gerai tvarkytis savo šalyje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"