TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Izraelio politikai nusitaikė į poeziją

2016 07 25 6:17
pen.org nuotrauka

Kraštutinės dešinės Izraelio politikai pasipiktino, kad Palestinos poeto Mahmoudo Darwisho poezija buvo transliuojama per armijos radiją.

Mahmoudas Darwishas yra viena svarbiausių palestiniečių literatūros figūrų. Jo poezija yra išversta į daugybę pasaulio kalbų, tarp jų ir hebrajų. Praeitą savaitę poeto, kuris mirė 2008 metais, darbus kraštutinės dešinės pažiūrų Izraelio gynybos ministras Avigdoras Liebermanas prilygino Adolfo Hitlerio „Mein Kampf“.

Ši pastaba buvo pasakyta A. Liebermanui įsitraukus į skandalą, kuris šalyje kilo dėl to, kad Izraelio armijos radijas įtraukė M. Darwisho eilėraštį „ID Card“ (liet. „Tapatybės kortelė“) į edukacinę laidą. Toks programos sudarytojų žingsnis įsiutino ne vieną kraštutinės dešinės pažiūrų besilaikantį Izraelio politiką.

A. Liebermanas netgi išsikvietė radijos stoties vadovą Yaroną Dekelį, kad pareikštų jam papeikimą dėl tokio sprendimo.

M. Darwisho kūryba, kurios pagrindinės temos yra tapatybė, išeivija, ryšiai su tėvyne, yra vertinama visame pasaulyje. Izraelyje labiausiai kontroversišku laikomas jo 1988 metais parašytas eilėraštis „Those Who Pass Between Fleeting Words“ (liet. „Tie, kurie eina pro pralekiančius pasaulius“). Eilėraštyje smerkiama Palestinos okupacija. Buvęs Izraelio ministras pirmininkas Yitzhakas Shamiras kartą jį citavo kaip įrodymą, jog poetas yra įsitikinęs,jog žydai privalo palikti Izraelį. Šį kaltinimą M. Darwishas neigė.

„Galbūt nėra visiškai aišku. – tuo metu sakė poetas. – Sunku dainoje tiksliai išreikšti dalykus. Todėl pabrėžiu: turėjau omenyje tik teritorijas, kurios buvo užgrobtos per Šešių dienų karą, o ne visą Izraelio valstybę.“

Eilėraštis „ID Card“ buvo parašytas 1964 m. Jo žymiausia eilutė: „Užrašyk! Aš esu arabas“ vėliau virto dokumentinio filmo apie poeto gyvenimą pavadinimu. Kaip ir daugelis jo eilėraščių, šis kiekviename posme talpina gausybę sudėtingų emocijų: pyktį, didžiavimąsi tuo, kas esi, stereotipų atmetimą ir perspėjimą apie priespaudos pasekmes. Eilėraštis baigiasi tokiomis eilutėmis: „Užrašyk pirmojo puslapio viršuje / Nejaučiu neapykantos žmonėms / Ir aš iš nieko nevagiu / Tačiau jei badausiu / Valgysiu engėjo kūną / Saugokis, saugokis mano bado / ir mano pykčio. „ [vertimas pažodinis].

Remiantis Izraelio televizija „Channel 2“, būtent šios eilutės ir išprovokavo A. Liebermano pyktį. Jo teigimu, M. Darwishas savo eilėraščiais ragina išvyti žydus iš Izraelio valstybės, todėl jo kūryba negalėjo būti įtraukta į radijo programą. „Pagal tokią logiką, į programą būtų galima įtraukti visą muftijaus al-Husseinio palikimą ar literatūrinius „Mein Kampf“ pasiekimus“, – teigė ministras.

A. Liebermanas nebuvo pirmasis politikas, kuriam užkliuvo toks armijos radijo pasirinkimas. Pirmiausia savo pasipiktinimą „Facebook“ paskyroje išreiškė kultūros ministrė Miri Regev. Ji reikalavo, kad A. Liebermanas nutrauktų radijo finansavimą, tvirtindama, kad jis suteikia „platformą Palestinos naratyvui, kuris priešinasi Izraelio kaip žydų demokratiškos valstybės egzistavimui“.

Nors formaliai A. Liebermanas yra atsakingas už armijos radiją, jis neturi galių kištis į transliuojamą turinį. Savo ruožtu, stoties atstovai gynė laidą, teigdami: „Per radiją esame transliavę programas įvairiomis temomis, tarp jų ir apie tokių asmenų kaip rabino Abrahamo Isaaco Kooko, Ze“evo Jabotinsky'io, Theodoro Herzlio ir Naomi Shemer darbus, taip pat ir nepriklausomybės deklaracijos tekstą. Tikime, kad akademinė laisvė mus įpareigoja savo klausytojams siūlyti gausybę idėjų.“

Beveik visa M. Darwisho kūryba yra išversta į hebrajų kalbą. Taip pat 2000 metais buvo svarstoma kai kuriuos jo eilėraščius įtraukti į Izraelio mokyklų programą, tačiau dėl dešiniųjų priešinimosi tokios minties buvo atsisakyta.

Daugeliu atžvilgiu poetas ir jo gyvenimas yra tarsi metafora, perteikianti palestiniečių išeivijos patirtį. M. Darwishas gimė 1941 metais mažame kaimelyje, kuris buvo britų Palestinos mandato teritorijoje. Jo šeima buvo priversta palikti savo gimtinę, kai 1948 metais buvo įkurtas Izraelis. Jie išvyko į Libaną, o vėliau grįžo namo tik šįkart ta teritorija jau buvo Izraelio valstybėje. Poetas studijavo Maskvoje, o 7 dešimtmečio pradžioje tapo Palestinos išsivadavimo organizacijos nariu. Nuo to laiko gyveno išeivijoje, kol 1995 metais jam buvo leista atvykti į Vakarų Kranto miestą Ramalą ir ten įsikurti.

Daugelio palestiniečių tokie Izraelio dešiniųjų politikų pareiškimai jau nebestebina. Vienas tokių palestiniečių – Palestinos Bir zeito universiteto profestorius Ghassanas Khatibas, kuris savo paskaitose dėsto apie tokių sionistų mąstytojų kaip Th. Herzlis ir Z. Jabotinskis tekstus. Apie A. Liebermano pasisakymą jis teigė: „Taip jis parodė, kad jo nedomina teigiami abiejų pusių santykiai. Konflikte dalyvauja dvi pusės ir kiekviena turi savo pasakojimą. Jei žiniasklaida leidžia izraeliečiams išgirsti kitos pusės pasakojimą, toks sprendimas turi būti gerbiamas.“

„Mahmoudas Darwishas yra ypač sofistikuotas ir humaniškas. Aš iš naujo peržvelgiau jo poemas. Man labai sunku atrasti ką nors, kas pateisintų A. Liebermano pastabas“, – teigė Gh. Khatibas. Jis taip pat pridūrė, kad skaitant M. Darwisho eilėraščius, reikia atsižvelgti į istorinį ir politinį jų sukūrimo kontekstą. „Jie buvo parašyti tuomet, kai kasdien iš palestiniečių buvo atiminėjama jų žemė. Kaip galime pamiršti, kad žemė dabar vadinama Izraeliu buvo šeimų ir giminaičių nuosavybė, kuri iš jų buvo nelegaliai atimta?“

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"