TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Izraelio posūkis į kraštutinę dešinę

2016 05 31 6:00
Susitarimas, kad kraštutinių dešiniųjų partija „Yisrael Beiteinu“ prisidės prie ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vadovaujamos koalicijos, buvo pasirašytas praeitą savaitę. Reuters/Scanpix nuotraukos

Vakar Izraelio vyriausybė vieningai pritarė kraštutinių dešiniųjų partijos „Yisrael Beiteinu“ lyderio Avigdoro Liebermano paskyrimui į gynybos ministro pareigas. Nors sąjunga su šia partija leido išplėsti valdančiąją koaliciją, ji taip pat sulaukė itin neigiamų šalies žymiausių politikų vertinimų.

Susitarimas, kad „Yisrael Beiteinu“ (liet. „Izraelis – mūsų namai“) prisidės prie ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vadovaujamos koalicijos, buvo pasirašytas praeitą savaitę. Pirmadienį dėl šio susitarimo, kuriam vieningai pritarė vyriausybė, dar turėjo balsuoti Izraelio parlamentas. Jam nubalsavus teigiamai, A. Liebermanas ir jo kraštutinių dešiniųjų partija B. Netanyahu minimalią daugumą 120 vietų parlamente padidins penkiais įstatymų leidėjais – iki 66 deputatų. Nors išplėsta koalicija žada stabilesnę vyriausybę, A. Liebermano paskyrimas gynybos ministru sulaukė itin prieštaringų vertinimų.

Garsėja nediplomatišku požiūriu

A. Liebermanas, kuris gyvena vienoje iš Vakarų Kranto nausėdijų, nėra naujokas Izraelio politinėje arenoje. Jau daugiau nei dešimtmetį skirtingose vyriausybėse jis užėmė įvairiausias pozicijas. 2009–2015 metais jis ėjo užsienio reikalų ministro pareigas. A. Liebermanas garsėja savo šiurkščiais ir nediplomatiškais komentarais. Jo teigimu, Izraelis turėtų „nukirsti galvą“ nelojaliems Izraelio arabų piliečiams arba pasimokyti iš Vladimiro Putino, kaip kovoti su teroru. Taip pat jis siekia, kad Izraelyje būtų įvesta mirties bausmė palestiniečiams, kurie būtų pripažinti kaltais dėl teroristinės veiklos.

Buvęs gynybos ministras Moshe Yaalonas pasitraukė iš pareigų po nesutarimų su ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu dėl kariuomenės etikos.

Reaguodamas į B. Netanyahu siekį sudaryti koaliciją su A. Liebermanu, dėl nesutarimų su ministru pirmininku atsistatydinęs ligšiolinis gynybos ministras Moshe Yaalonas teigė: „Mano didžiam apgailestavimui, Izraelį ir „Likud“ partiją užvaldė ekstremistiniai ir pavojingi elementai.“ Buvęs ministras pirmininkas Ehudas Barakas, kuris prieš M. Yaaloną ėjo gynybos ministro pareigas, galima sakyti, atkartojo šį teiginį. Pasak jo, Izraelis yra „užkrėstas fašizmo sėklomis“. „Šią vyriausybę reikia nuversti anksčiau, nei ji sužlugdys mus“, – pridūrė jis.

M. Yaalonas buvo Izraelio gynybos pajėgų (IDF) personalo vadovas tuomet, kai šios malšino šio amžiaus pradžioje vykusį antrąja intifada vadinamą palestiniečių sukilimą. Jis vadovavo paskutiniam Gazos karui, pasisakė už karinį sprendimą prieš Irano branduolinę programą, pašaipiai atsiliepė apie JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry pastangas palaikyti taikos procesą. Taigi, tikrai ne nuosaikių pažiūrų M. Yaalono pasitraukimas ne tik iš vyriausybės, bet ir iš B. Netanyahu vadovaujamos „Likud“ partijos, kuri iki šiol buvo siejama su centro dešiniųjų ideologija, žymi valdančiosios partijos posūkį į kraštutinę dešinę.

Požiūris į kariuomenę

B. Netanyahu sprendimą pašalinti M. Yaaloną iš politinio žaidimo priėmė tada, kai abu politikai smarkiai susiginčijo dėl kariuomenės etikos ir armijos vadovų teisės viešai išsakyti savo pažiūras.

Kovo 24 dieną Hebrono mieste, Vakarų Krante, seržantas Eloras Azaria šaltakraujiškai nušovė sužeistą palestinietį užpuoliką, nors šis akivaizdžiai jau nebekėlė jokios grėsmės. Kareivis buvo suimtas ir jam iškelti kaltinimai dėl netyčinio nužudymo. (Dabar vyksta šio kareivio teismo procesas.) Kariuomenės vadovybė ir M. Yaalonas iškart pasmerkė tokį kareivio elgesį. Tačiau nemažai izraeliečių, o tarp jų ir A. Liebermanas išreiškė palaikymą E. Azariai. Iš pradžių B. Netanyahu palaikė armijos požiūrį, tačiau, pajutęs visuomenės nuotaikas, jis paskambino E. Azarios tėvams ir teigė, kad, jo nuomone, kareivis tiesiog vykdė savo pareigą. Nacionalinio dienraščio „Yediot Ahronot“ kariuomenės korespondento Roneno Bergmano tvirtinimu, armijos vadovybė tai traktavo, kaip jų įgaliojimų paniekinimą.

Praeitą mėnesį įvyko dar vienas incidentas: kitas kareivis nušovė palestiniečius brolį ir seserį, kurie neva įtartinai priartėjo prie patikros punkto. Kariuomenė ir šįkart pradėjo tyrimą, o jį ir vėl pasmerkė dešiniųjų pažiūrų naujakuriai.

Kai reaguodamas į tokius įvykius Izraelio ginkluotųjų pajėgų vadovo pavaduotojas, generolas majoras Yairas Golanas kiek anksčiau šį mėnesį įspėjo, kad kai kurios tendencijos šalyje primena nacistinę Vokietiją iki Antrojo pasaulinio karo, jį smarkiai sukritikavo B. Netanyahu. Tačiau M. Yaalonas išreiškė jam paramą, ragindamas pareigūnus išdėstyti savo nuomonę, net jei ji skiriasi nuo tos, kurios laikosi esantieji valdžioje.

Taikos perspektyvos dar labiau sumenko

Nacionalinio saugumo studijų instituto tyrėjas Shlomo Bromas teigia, kad šalies viduje ir tarptautinėje arenoje pasigirdę sunerimę balsai dėl A. Liebermano paskyrimo lems tai, kad B. Netanyahu stengsis kiek galima labiau kontroliuoti savo gynybos ministrą. „Viskas priklauso nuo B. Netanyahu, kuris patiria didžiulį spaudimą ir nenori už šį paskyrimą sumokėti politinės kainos. Jis dės didžiules pastangas, kad suvaldytų A. Liebermaną, ir yra pakankamai kontrolės mechanizmų, kurie jam neleis siautėti, – teigė S. Bromas ir pridūrė: – Tačiau taikos proceso perspektyvos iki šiol buvo menkos, o dabar apie tai net neverta šnekėti. Tai nėra ta vyriausybė, kuri gali imtis priemonių, kad pasiektų susitarimą su palestiniečiais.“

Pats ministras pirmininkas patvirtino savo įsipareigojimą toliau siekti taikos su palestiniečiais. Jis taip pat teigė, kad drauge su A. Liebermanu „ryžtingai ir atsakingai“ stengsis užtikrinti Izraelio saugumą. B. Netanyahu pabrėžė, kad jis, kaip ministras pirmininkas, priima galutinius sprendimus gynybos politikoje. Jo teigimu, koalicija su A. Liebermano partija padės užtikrinti vyriausybės stabilumą, nes praplės minimalią daugumą parlamente. „Izraeliui yra reikalingas vyriausybės stabilumas tam, kad leistų susidoroti su iššūkiais ir pasinaudoti mūsų turimomis galimybėmis“, – teigė ministras pirmininkas.

Savo ruožtu A. Liebermanas pažadėjo vykdyti „subalansuotą politiką, kuri atneš stabilumą tiek regionui, tiek ir mūsų šaliai.“

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"