TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Izraelis atsisveikino su A.Sharonu

2014 01 14 6:00
Izraelio vėliava uždengtą A.Sharono karstą žmonėms atsisveikinti nešė Kneseto apsauga. Reuters/Scanpix nuotraukos

Vieniems jis buvo didvyris, kitiems - karo nusikaltėlis. Užgrūdintas karų, vėliau tapęs iškiliu politiku, garbinamas ir keikiamas Arielis Sharonas buvo visais atžvilgiais prieštaringa asmenybė, reikšmingai lėmusi istoriją.

Vakar Jeruzalėje vyko valstybinės Izraelio buvusio ministro pirmininko A.Sharono laidotuvės. Tarp maždaug 20 užsienio delegatų, dalyvavusių atsisveikinimo ceremonijoje Knesete (Izraelio parlamente), buvo JAV viceprezidentas Joe Bidenas, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, tarptautinės bendruomenės pasiuntinys Artimuosiuose Rytuose Tony Blairas, Čekijos premjeras Jiri Rusnokas, Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris.

Daugeliui izraeliečių A.Sharonas yra didis kovotojas ir valstybės veikėjas, tačiau nekenčiamas arabų pasaulyje. A.Sharono laidotuvėse nedalyvavo nė vienas atstovas iš arabų pasaulio, Afrikos ir Lotynų Amerikos.

Pasak Izraelio prezidento Shimono Pereso, A.Sharonas - tai "gyvoji karo legenda", o ir žmogus, kuris svajojo apie taiką Izraeliui, ant jo pečių "gulė visa mūsų tautos saugumo našta".

85 metų A.Sharonas mirė šeštadienį. Jis aštuonerius metus gulėjo ištiktas komos po patirto insulto. Iki gyvenimo pabaigos taip ir nepabudo, visą tą laiką buvo prijungtas prie gyvybę palaikančių aparatų. Buvęs premjeras vakar buvo palaidotas šeimos rančoje Negevo dykumoje.

Sekmadienį tūkstančiai žmonių atėjo atsisveikinti su A.Sharonu, pašarvotu prie parlamento. Toje vietoje, į vakarus nuo Jeruzalės, kur per 1948 metų Izraelio nepriklausomybės karą A.Sharonas buvo sunkiai sužeistas, laidotuvių kortežas buvo trumpai sustojęs karinei ceremonijai. A.Sharono amžinojo poilsio vieta šeimos ūkyje prie Sderoto miesto, kurį palestiniečiai nuolat apšaudo raketomis iš netoli esančio Gazos Ruožo, dėl raketų pavojaus buvo apjuosta trimis saugumo žiedais. A.Sharonas atgulė greta žmonos Lili, mirusios 2000-aisiais. Pasak Izraelio saugumo šaltinių, Gazą valdanti "Hamas" vyriausybė buvo įspėta susilaikyti nuo raketų išpuolių. Europa ir JAV šį islamistinį judėjimą, kurį į valdžią išsirinko palestiniečiai, laiko teroristiniu.

Palestiniečiai sveikino naujienas apie A.Sharono mirtį ir ta proga surengė linksmybes Gazos Ruože, jaunuoliai gatvėse degino ir trypė A.Sharono portretus, švęsdami vaišinosi saldumynais. „Hamas“ pareiškė, kad tai „istorinė akimirka", žyminti „nusikaltėlio, kurio rankos suteptos palestiniečių krauju, dingimą“.

Vienašališkas pasitraukimas

Aktyvus A.Sharono vaidmuo keturiuose karuose, nuo Izraelio nepriklausomybės 1948 metais iki 1973-ųjų, ir vėliau vyriausybėje kaip žmogaus, kuris 1982 metais davė įsakymą įsiveržti į Libaną, užtraukė jam arabų neapykantą. Palestiniečiai jį laiko karo nusikaltėliu dėl 1982 metų žudynių Sabros ir Šatilos pabėgėlių stovyklose. Izraelio atliktas tyrimas nustatė, kad A.Sharonas atsakingas už tai, jog nesugebėjo užkirsti kelio šioms žudynėms.

2005 metais vykdydamas atsiskyrimo nuo palestiniečių politiką A.Sharonas ėmėsi drąsaus precedento neturėjusio žingsnio - išvedė Izraelio karius iš Gazos Ruožo ir evakavo iš ten 8 tūkst. žydų naujakurių. Jo sprendimas atsiriboti nuo Gazos Ruožo ir 1,5 mln. jame gyvenančių palestiniečių buvo motyvuotas nuogąstavimų, jog dėl demografinių tendencijų Izraelio visuomenėje žydai gali nebesudaryti daugumos, jeigu šalis laikysis įsikibusi teritorijų, užimtų per Šešių dienų karą.

2002-aisiais jis pradėjo didžiulės sienos statybas išilgai Vakarų Kranto.

Buldozeris kare ir politikoje

Insultas nutraukė A.Sharono veiklą pačioje jo karjeros viršūnėje.

A.Sharonas gimė 1928 metų vasario 26 dieną Palestinoje, kurią tuo metu administravo Didžioji Britanija. Jo tėvai buvo iš Baltarusijos kilę žydai. Būdamas vos 17 metų, A.Sharonas prisidėjo prie „Haganah“ – sukarintų žydų pajėgų, kurios kovėsi 1948 metų kare dėl Izraelio nepriklausomybės ir galiausiai buvo pertvarkytos į šalies armiją. Save jis apibūdino vien žodžiu "karys" (toks yra ir autobiografijos pavadinimas).

Per visą savo karjerą kariuomenėje A.Sharonas garsėjo bebaimiškumu, buvo itin nepriklausomo būdo. Vadovaudamas elitiniam 101-ajam daliniui, jis rengė baudžiamuosius komandosų reidus prieš arabų pajėgas. Vienas tokių žygių buvo surengtas 1953 metais palestiniečių kaime Kibjoje netoli Ramalos ir liūdnai pagarsėjo dėl maždaug 60 civilių gyventojų žūties.

Per Šešių dienų karą 1967-aisiais, kai Izraelis užėmė Vakarų Krantą, Gazos Ruožą, Rytų Jeruzalę ir dalį Golano aukštumų, A.Sharonas vadovavo tankų divizijai.

Šešeriais metais vėliau, per Jom Kipuro karą, jis buvo pašauktas iš atsargos vadovauti karių persikėlimui per Sueco kanalą Egipte; ši misija įtvirtino A.Sharono pelnytą karo didvyrio reputaciją.

Palikęs kariuomenę A.Sharonas pasuko į politiką. Jis padėjo įkurti dešiniąją „Likud“ partiją, kuri, vadovaujant Menachemui Beginui, iškilo į valdžią 1977 metais. Dirbdamas žemės ūkio ministru, A.Sharonas skatino žydų nausėdijų plėtrą okupuotame Vakarų Krante.

1982 metais būdamas gynybos ministru A.Sharonas vadovavo nesėkmingai Izraelio invazijai į Libaną, kai žydų kariai apsiautė Palestinos išvadavimo organizacijos (PLO) organizacijos būstinę Beirute. Nors PLO buvo priversta pasitraukti iš Beiruto, jos lyderis Yasseras Arafatas pabėgo nenukentėjęs, o A.Sharonas sakė, kad ta nesėkmė jį persekiojo ištisus dešimtmečius.

A.Sharonas buvo priverstas palikti gynybos ministro postą, kai oficialus tyrimas pripažino jį „netiesiogiai atsakingu“ dėl palestiniečių žudynių Sabros ir Šatilos pabėgėlių stovyklose.

Tačiau 1999 metais šio tvirtai sudėto buvusio generolo politinėje karjeroje įvyko dar vienas posūkis, kai jis perėmė vadovavimą „Likud“, tuo metu buvusiai opozicijoje. Premjeru A.Sharonas buvo išrinktas 2001-ųjų vasarį, keliais mėnesiais anksčiau apsilankęs Jeruzalės Al Aksos mečetės komplekse, kurį žydai vadina Šventyklos kalnu. Tas apsilankymas ir musulmonams, ir judėjams šventoje vietoje išprovokavo antrąjį palestiniečių sukilimą. 2001 metais iškeltas į valdžią rinkėjų, sukrėstų mirtininkų sprogdintojų išpuolių, A.Sharonas aktyviai palaikė „karą su teroru“ dar kartą apsiausdamas Y.Arafatą – tąsyk jo būstinėje Ramaloje, kurią jis paliko tik 2004 metais ir greitai mirė Prancūzijoje.

Savo buvusių sąjungininkų apkaltintas „išdavyste“ dėl sprendimo pasitraukti iš Gazos Ruožo, A.Sharonas 2005-ųjų lapkritį paliko „Likud“ ir įkūrė centristinę partiją „Kadima“, puoselėdamas sumanymą mažinti Izraelio dalyvavimą Vakarų Krante. Tačiau praėjus vos šešioms savaitėms po to žingsnio, 2006-ųjų sausio 4 dieną, karjeros viršūnę pasiekusį politiką ištiko smarkus insultas.

Asmeninės tragedijos

Privačiame gyvenime A.Sharonas buvo aistringas ūkininkas, tačiau jo gyvenimą taip pat temdė tragedijos. Jis dukart tapo našliu: pirmoji žmona Margalith žuvo per automobilio avariją 1962 metais, o antroji, Margalith jaunesnė sesuo Lili, mirė nuo vėžio. Vienas iš jo trijų sūnų žuvo 1967 metais žaisdamas su tėvo šautuvu, kitas sūnus buvo pasiųstas už grotų dėl rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimų.

Tačiau A.Sharonas niekada neprarado savo santūraus humoro jausmo. Paklaustas žurnalistų apie 2002 metais surengtą nesėkmingą smūgį prieš „Hamas“ kovotojų lyderį Mohammedą Deifą ir pranešimus, jog šis planuoja jį nužudyti, A.Sharonas rimtu veidu paklausė: „Kodėl jis to norėtų?“

BBC, Reuters, BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"