TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Izraelis liko vienas kaip pirštas?

2011 09 14 0:00
Izraelio premjeras B.Netanyahu - "piktadarys", mėginantis pakirsti palestiniečių viltis.
AFP/Scanpix nuotrauka

Izraelio rūpesčiai dėl kaimynų didėja geometrine progresija ir žydų valstybė jaučiasi vis labiau izoliuota. Šaliai atėjo sunkus metas - tenka spręsti ne tik pašlijusių santykių su turkais ir egiptiečiais klausimus, bet ir mąstyti, ką daryti su okupuotomis palestiniečių teritorijomis.

Antisionistinės nuotaikos, apėmusios Turkiją ir Egiptą, Izraelio vadovų nenuteikia labai optimistiškai. Iš Ankaros į Kairą siunčiamos žinutės dažnai būna su ryškia antisemitine gaidele. Pavyzdžiui, nuverstas Egipto prezidentas Hosni Mubarakas smerkiamas kaip "sionistų statytinis". Esesininko uniformą apvilkto ir Hitlerio ūsiukais papuošto žydų premjero Benjamino Netanyahu nuotrauka pasirodė ant populiaraus egiptietiško savaitraščio "Spalis" viršelio. Taip iliustruotas straipsnis "Naujasis nacis".

Kitą savaitę Izraelio laukia dar vienas smūgis - palestiniečiai prašys Jungtinių Tautų (JT) pripažinti jų valstybę nepriklausoma ir priimti į organizaciją. Tai būtų pražūtinga abiem šalims. Prezidento Baracko Obamos administracija prisiekė, kad palestiniečiai negaus JAV balso, be to, neteks kasmet siunčiamų pinigų. Tačiau Palestinos siekius pateikti prašymą dėl narystės JT remia arabų šalys. Izraelis atsidūrė ties riba, kai visos strateginės pozicijos regione gali būti prarastos vienu ypu.

Prisidirbęs atpirkimo ožys

Arabų pavasariui pradėjus dažytis rudeninėmis spalvomis, Izraelis tapo visuotino įsiūčio taikiniu. Kai kurie žydai save laiko atpirkimo ožiais, šį kartą - dėl neišsipildžiusių revoliucinių lūkesčių. Bet sklando ir dar viena interpretacija - neva musulmonai, arabai ir dauguma pasaulio gyventojų įsitikinę, kad Izraelis neteisėtai užima Palestinos teritorijas, ir tai kelia didžiausią jų pyktį.

Pastaruosius du dešimtmečius Izraelio geopolitinė padėtis Vidurio Rytuose priklausė nuo dviejų pagrindinių sąjungininkų: tylaus bendrininko Egipto ir atviros artimos draugės Turkijos. Tačiau dabar santykiai su šiomis valstybėmis tokie blogi, kad blogesnius vargu galima įsivaizduoti. Žydų valstybė nesutiko atsiprašyti dėl pernai įvykdyto kruvino išpuolio prieš humanitarinės pagalbos siuntą į palestiniečių anklavą gabenusią flotilę, tąkart žuvo devyni turkai. Vakar į Egiptą atvykęs turkų premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas užsiminė, kad tokie Izraelio veiksmai galėjo tapti pagrindu net karo veiksmams pradėti.

"Rugsėjį Izraelis pradėjo jau be Turkijos, beveik be Egipto, Jordaną paralyžiuoja baimė, Europos dauguma - priešiškai nusiteikusi, o Amerika - praktiškai abejinga. Visame pasaulyje Izraelio įvaizdis yra blogiausias, koks tik gali būti, o jo geriausi draugai jau praranda susidomėjimą", - taip Izraelio padėtį apibūdino žydų žurnalistas Benas Caspitas.

Puvimas prasideda iš vidaus

Tačiau Izraelis kovoja ne tik su Arabų pasauliu. Po Antrojo pasaulinio karo įkurta valstybė tampa savo pačios priešu, į gatves šią vasarą išėjo tūkstančiai valdžia nepatenkintų žmonių. Kurdami Izraelį tuomečiai lyderiai tikėjo socialine demokratija ir egalitarinės visuomenės ypatumais (nacionaline sveikatos apsauga, progresyviu pajamų mokesčių, vaiko pašalpa, dotuojamu pigiu būstu). Išeidamas į pensiją pirmasis Izraelio premjeras Davidas Ben-Gurionas apsigyveno kuklioje trobelėje Negevoje dykumoje, propagavo asketišką gyvenimo būdą. Jo politiniai įpėdiniai - B.Netanyahu, Ehudas Olmertas, Ehudas Barakas - mėgaujasi prabanga, tad visuomenė jaučia, kad lyderiai vis labiau atitrūkę nuo realybės. Dabar penktadalis izraeliečių (iš jų 15 proc. yra Izraelio žydai) gyvena žemiau skurdo ribos, o 31 proc. visų šalies pajamų uždirba vos dešimtadalis gyventojų. Kasmet iš Izraelio emigruoja tūkstančiai jaunų absolventų ir būsimų mokslininkų, tėvynėje nerandančių norimos darbo vietos ar tinkamo užmokesčio.

Prieš penkis dešimtmečius į šią neišsivysčiusią teritoriją traukė ideologiškai motyvuoti sionistai, pasiryžę aukotis dėl bendro gėrio. Tačiau šiandien Izraelis - klestinčios ekonomikos kraštas, kurį į priekį varo gerai gyventi norintys žmonės. Jiems atrodo, kad per daug nacionalinio pyrago atriekiama Vakarų Kranto nausėdijų gyventojams (dažniausiai religingiems ultranacionalistams) ir ultraortodoksams (neprisidedantiems prie ekonominės vertės kūrimo ir vengiantiems karinės tarnybos). Šis kietasis tautos sparnas gimdo kur kas daugiau vaikų nei nuosaikūs žydai. Jų šeimose vidutiniškai auga penki vaikai, o pasaulietinėse - du arba trys.

Izraelyje gyvenanti arabų mažuma tapatinasi su skriaudžiamais palestiniečiais. Šalies peizaže - vis daugiau minaretų ir veidą dengiančių moterų. Mažumos lyderiai ragina Izraelio valdžią pamiršti "žydų valstybę", o savo arabų piliečiams suteikti kolektyvinės daugumos teises ir gal net kokią nors autonomiją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"