TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Izraelis praranda Europos simpatijas

2014 11 25 6:00
Gatvės menas, darantis aliuziją į tapytojo Eugene Delacroix darbą „Laisvė, vedanti tautą“ (1830 m.). Moteris šiame grafityje laiko Palestinos vėliavą. northernsong.wordpress.com nuotrauka

Europos valstybės, didžiausios Izraelio prekybos partnerės, imasi griežtesnių priemonių prieš, kaip daugelis mano, agresyvią, įtakos sferas plečiančią Izraelio politiką. Kodėl kai kurios Europos valstybės gręžiasi nuo Izraelio?

Dauguma izraeliečių teigia, kad kultūriniu atžvilgiu jie yra artimesni Europos negu JAV ar Vidurio Rytų gyventojams. Tačiau Izraelio analitikė Dahlia Scheindlin tvirtina, kad Izraelis praranda Europos simpatijas. Visų pirma, daugumoje Europos Sąjungos (ES) šalių visuomenės nuomonė apie Izraelį neabejotinai pasikeitė ir įgavo neigiamą atspalvį. Bendrija vis rimčiau svarsto taikyti griežtesnes baudžiamąsias priemones Izraeliui dėl jo politikos Vakarų Krante. Ir, galiausiai, santykių atšalimą akivaizdžiai rodo pastaruoju metu Europos valstybių parlamentuose kylančios diskusijų bangos ir daugiausia simboliniai balsavimai, išreiškiantys pritarimą Palestinos valstybingumui.

Europos pareigūnai teigia, kad Izraelio vykdomos gyvenviečių statybos Vakarų Krante pažeidžia tarptautinę teisę. Jie Izraeliui grasina sankcijomis, jei šis nesiliaus statęs namų palestiniečių teritorijose. Viena iš tokių priemonių galima laikyti Palestinos pripažinimą. Tiesa, šis simbolinis gestas daro mažai įtakos Izraelio veiksmams. Kai kurių analitikų manymu, veiksmingiau būtų nustatyti griežtesnę vizų suteikimo tvarką kai kuriems Izraelio lyderiams arba įvesti ekonomines sankcijas okupuotose žemėse veikiančioms bendrovėms.

Kaip tvirtina politikos mokslų profesorius Shlomo Avineri, izraeliečiai itin domisi, ką rašo Londono ar Stokholmo spauda. Tačiau jis pastebi, kad nemažai šalies politikų nereaguoja į besikeičiančią Europos poziciją Izraelio atžvilgiu. Profesoriaus teigimu, nemaža dalis šalies politikų nepaiso europiečių kritikos ir dėl visko kaltina radikalius palestiniečių islamistus. Kai kurių Izraelio politikų manymu, įtaką kai kurių Europos vyriausybių sprendimams daro būtent šalyse augančios musulmonų bendruomenės.

Ragina Prancūziją nedaryti klaidos

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu perspėjo Prancūzijos parlamentą nepadaryti didžiulės klaidos ir per balsavimą gruodžio 2-ąją nepripažinti Palestinos valstybės. „Ar jie neturi ko daugiau veikti? Juk Artimuosiuose Rytuose žmonėms, įskaitant ir vieną Prancūzijos pilietį, pjaustomos galvos“, – vyriausybės vadovas Jeruzalėje retoriškai klausė žurnalistų. Džihadistai Alžyre sučiupo prancūzų turistą Herve Gourdelį ir rugsėjį jį nužudė.

Anot B. Netanyahu, Izraelis yra vienintelė žydų tėvynė. Palestiniečiai, reikalaujantys savo valstybės, nenori pripažinti tokios pat žydų teisės. Šiuos komentarus vyriausybės vadovas išsakė praėjus kelioms valandoms, kai ministrų kabinetas keturiolika balsų prieš šešis priėmė prieštaringai vertinamą pasiūlymą įstatymuose įtvirtinti formuluotę, kad Izraelis yra „žydų nacionalinė tėvynė“.

Prancūzija planuoja surengti neįpareigojantį, simbolinį balsavimą dėl Palestinos valstybingumo pripažinimo. Už tai jau balsavo Didžiosios Britanijos ir Ispanijos parlamentai, o Švedijos vyriausybė Palestiną pripažino oficialiai. Švedijos sprendimas sukėlė Izraelio įtūžį - Jeruzalė atšaukė savo ambasadorių iš Stokholmo.

Kaip nurodoma Prancūzijoje pateiktame pasiūlymo projekte, Palestinos pripažinimas galėtų padėti galutinai išspręsti užsitęsusį Artimųjų Rytų konfliktą. Europos lyderiai pastaruoju metu rodo ženklus, kad jų kantrybė dėl Izraelio tęsiamų žydų nausėdijų statybų palestiniečių žemėse senka. Europos kritika Izraeliui tapo dar aštresnė po šią vasarą 50 dienų trukusios Izraelio kariuomenės operacijos Gazos Ruože, per kurią žuvo apie 2,2 tūkst. palestiniečių ir dešimtys izraeliečių.

Prancūzija buvo viena iš 14 ES šalių, 2012 metų lapkritį balsavusių už sprendimą Palestinai suteikti stebėtojos statusą Jungtinėse Tautose (JT). Prancūzų ambasadorius prie JT Francois Delattre‘as Saugumo Tarybai pareiškė, kad Europa turi prisiimti atsakomybę ir suteikti palestiniečiams kuo lygesnį statusą su izraeliečiais. Jo teigimu, Saugumo Taryba negali būti Izraelio ir Palestinos konflikto nuošalyje.

Nori paskatinti derybas

Spalio 13 dieną Didžiosios Britanijos įstatymų leidėjai priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, kurioje šalies vyriausybė raginama pripažinti Palestinos valstybę. Tuo metu Izraelis perspėjo, kad šis dokumentas gali pakenkti taikos perspektyvai regione.

Švedija žengė dar toliau. Spalio 30-ąją ji paskelbė, kad oficialiai pripažįsta Palestinos valstybę. Šį žingsnį griežtai kritikavo ir Izraelis, ir Jungtinės Valstijos. Amerikiečių politikai jį vadino neapgalvotu. Švedijos ministras pirmininkas Stefanas Lofvenas nurodė, kad jo valstybė konflikte palaiko kurią nors vieną šalį ir tikisi paskatinti derybas. Švedijos vyriausybės vadovas taip pat sakė manąs, kad derantis labai svarbi šalių lygybė. Todėl Švedija tokiu sprendimu esą bent kiek sumažinusi nelygybę. S. Lofvenas pažymėjo, jog Švedija norėtų, kad prie derybų stalo susėstų dvi valstybės.

Europos Parlamentas ketvirtadienį planuoja balsuoti dėl rezoliucijos pripažinti Palestinos valstybę. Tai galėtų paskatinti kitas valstybes nares pasekti Švedijos pavyzdžiu. Izraelis stengiasi paveikti būsimą sprendimą. Jis pareiškė, kad tokia Europos pozicija būtų antiizraelietiška.

Palestinos savivalda teigia, kad iki šiol jos valstybingumą pripažįsta 135 šalys. Iš ES šalių Palestiną yra pripažinusios Bulgarija, Kipras, Čekija, Vengrija, Malta, Lenkija ir Rumunija, taip pat Bendrijai nepriklausanti Islandija.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį atmetė idėją pripažinti Palestiną. Jos teigimu, palestiniečiai ir Izraelis turi spręsti savo konfliktą tik per derybas. Vienašalis Palestinos pripažinimas nieko neišspręs.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"