TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Izraelis: sėkmės istorija, kurią temdo netikrumas

2013 04 18 5:01
Minėdami Nepriklausomybės dieną izraeliečiai pagerbė žuvusius karius. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Šią savaitę Izraelis švenčia savo valstybės 65-metį. Ši sukaktis - proga viso pasaulio žydams pamąstyti, kokia yra jų valstybė ir kokios ateities ji nori, ypač po Arabų pavasario, kuris pakeitė politinį regiono peizažą.

Yra daugybė dalykų, kuriais Izraelis gali didžiuotis. Per 65 savo gyvavimo metus šalis pranoko jos įkūrėjų lūkesčius tapusi stipriausia Artimuosiuose Rytuose karine galybe, pasauline aukštųjų technologijų lydere ir gerovę garantuojančiais namais viso pasaulio žydams.

Drauge lieka taip ir neišspręstos problemos: Izraelio visuomenė susiskaldžiusi, o svarbiausia - nėra taikos su kaimynais arabais. Tik su dviem arabų valstybėmis Izraelis yra pasirašęs taikos sutartį: Egiptu ir Jordanija. Izraelio sienos nėra pripažintos tarptautinės bendruomenės. Maža to, arabų šalyse, supančiose Izraelį, stiprėja radikalusis islamizmas: Egiptą valdo Musulmonų brolija, iš kurios kilęs Gazą kontroliuojantis judėjimas "Hamas", siekiantis sunaikinti Izraelį; Sirija apimta liepsnų; Jordanijoje islamiškos nuotaikos taip pat labiau jaučiamos. Izraelio manymu, didžiausią grėsmę žydų valstybei kelia Irano branduolinė programa, skirta pasigaminti atominiams ginklams, kurie gali būti panaudoti prieš Izraelį.

Susiskaldžiusi visuomenė

Taikos su palestiniečiais perspektyva tebėra labai miglota šalims net nesusitariant, kaip atnaujinti derybas. Palestiniečiai laiko Izraelio sukūrimą katastrofa, kuri pavertė jų tautą pabėgėliais. Jau 46 metus trunkanti palestiniečių teritorijų okupacija (iš Gazos Izraelis pasitraukė 2005 metais) kaitina įtampą tiek viduje, tiek užsienyje. Derybos dėl taikaus Izraelio ir palestiniečių Vakarų krante bei Gazoje sugyvenimo prasidėjo prieš 20 metų, bet kol kas nedavė jokių rezultatų. Be atsidalijimo, arabai netrukus gali skaičiumi viršyti žydus, o šie tai laiko grėsme Izraelio demokratinei tvarkai. Izraelio visuomenė susiskaldžiusi ne tik tarp žydų ir arabų, kurie sudaro 20 proc. iš 8 mln. gyventojų ir vis labiau piktinasi valstybės vykdoma politika, bet ir tarp turtingųjų bei vargšų, pasauliečių ir religingų žydų - pastarųjų yra beveik 10 proc. ir sparčiai daugėja. Be to, visame pasaulyje žiniasklaida vis prasčiau atsiliepia apie Izraelį.

Kadangi Izraelis yra stipriausia karinė galybė Artimuosiuose Rytuose, klausimo dėl šios valstybės išlikimo nekyla, tačiau tikrai galima spėlioti, kokiu pavidalu Izraelis gyvuos.

Demografinis pavojus

Izraelis buvo įkurtas 1948 metais daugiausia pasaulietiškų sionistų kaip žydiška ir demokratiška valstybė. Jie tikėjosi palikti tikėjimą šventyklose. Tačiau taip pat kaip islamas keičia arabų pasaulį, teokratija keičia Izraelį. Daugiau kaip pusė pirmakursių studentų Izraelyje yra arba arabai, arba žydai ultraortodoksai, o tai reiškia, kad ateities visuomenė bus mažiau lojali valstybei ir mažiau produktyvi kaip darbo jėga.

Religinis nacionalizmas buvo toji varomoji jėga, kuri išplėtė žydų gyvenvietes į Vakarų krantą, iš Jordanijos atkovotą teritoriją per 1967 metų Šešių dienų karą. Šiandien Vakarų krante ir Rytų Jeruzalėje gyvena 2,6 mln. palestiniečių. Demografija rodo, kad Izraelis gali neišlikti nei žydiškas, nei demokratiškas. Kai kurie valdančiosios dešiniosios "Likud" partijos nariai pasisako už dalies arba viso Vakarų kranto aneksavimą ir Didžiojo Izraelio sukūrimą. Tačiau tokiu atveju ten gyvenantys palestiniečiai turės tapti visaverčiais Izraelio piliečiais. Jei Izraelis nueis šiuo keliu, arabai (Vakarų kranto ir Izraelio) persvers žydus. Tuomet nei šalies institucijos, nei kultūra nebegalės būti žydiška.

Jei Izraelis neatsisakys visiškos Vakarų kranto kontrolės, bet nesuteiks palestiniečiams pilietinių teisių, jis nebegalės vadintis demokratija, taigi praras svarbiausią kozirį regione, kuriam vis dar sunkiai sekasi tapti demokratiškam.

Abipusis nesusikalbėjimas

Benjamino Netanyahu vadovaujama Izraelio vyriausybė nerodo jokio noro pasitraukti iš Vakarų kranto, ir tai yra svarbiausia priežastis, kodėl Izraelis sulaukia tik neigiamo pasaulio žiniasklaidos vertinimo.

Dėl plano sukurti atskirą Palestinos valstybę palestiniečiai ir Izraelis slapta tarėsi prieš 20 metų Osle, bet iki šiol negali suderinti sąlygų, o abipusis nepasitikėjimas tapo toks didelis, jog sunku ir patikėti, kad šalys kada nors susitars. Šiuo metu atrodo, jog dviejų valstybių sprendimas neįmanomas.

Kartais susidaro įspūdis, kad palestiniečiai priimtų sąlygas, jei ne žydų gyvenvietės. Tačiau tai tik prielaida, ankstesni įvykiai rodo ką kita. 2008 metais Izraelio ministras pirmininkas Ehudas Olmertas pasiūlė palestiniečiams 94 proc. Vakarų kranto, sutiko padalyti Jeruzalę pagal etnines linijas ir leisti grįžti didžiajai daliai palestiniečių pabėgėlių. Tuometės JAV valstybės sekretorės Condoleezzos Rice teigimu, Palestinos autonomijos prezidentas Mahmoudas Abbasas jai pasakė negalįs su tuo sutikti. M.Abbasas iki šiol tai neigia. Viena tikra - susitarimo nebuvo.

Palestinos autonomija dažniausiai laikoma sekuliaria ir modernia karingesnio bei religingesnio Gazą valdančio judėjimo "Hamas" alternatyva. Tačiau ir Palestinos autonomijoje Vakarų krante gyventojai darosi vis religingesni. Kita vertus, valdant M.Abbasui išpuolių iš Vakarų Kranto labai sumažėjo. Vis dėlto izraeliečiai lieka itin įtarūs, į jų sąmonę giliai įsirėžė Vakarų Kranto savižudžių atakos, rengtos per antrąją intifadą (sukilimą) prieš dešimtmetį. Net šiandien palestiniečių televizija kartais skelbia panegirikas seniai žuvusiems kovotojams, kurių taikiniai buvo civiliai izraeliečiai. Netyčia prasprūdę kai kurių Palestinos autonomijos pareigūnų komentarai taip pat rodo, kad Izraelio egzistenciją jie laiko laikinu dalyku, o dviejų valstybių sprendimas jiems tėra žingsnis, priartinantis Izraelio galą.

Išgelbės konstruktyvus vienašališkumas

Buvęs Izraelio žvalgybos "Mossad" vadovas Ephraimas Halevy įsitikinęs: "Ideologiškai konflikto pabaiga niekuomet negalima. Abi pusės teigia turinčios teises į šią žemę ir kiekviena sako, kad tik ji turi šias teises. Nė viena pusė nė už ką neatsisakys teisės nė į vieną šios žemės colį, nes toji žemė yra šventa." Todėl tai yra nuolatinis konfliktas, kurio nė viena pusė negali laimėti. Izraelis taps tvirtove, vis labiau izoliuota pasaulyje, turinčia laimėti kiekvieną mūšį, o tai kaskart smukdys gyvenimo kokybę. Tačiau drauge ši niūri perspektyva teikia ir viltį. E.Halevy manymu, vienintelė išeitis Izraeliui - "konstruktyvus vienašališkumas", pasitraukimas be jokių su palestiniečiais sutartų sąlygų.

Tokį požiūrį palaiko beveik pusė izraeliečių: sykį taikos derybos neįmanomos, kiekviena pusė turi imtis vienašališkų žingsnių, kurie padėtų įgyvendinti dviejų valstybių dviem tautoms principą.

E.Halevy neabejoja, jog viršų paims sveikas protas, bet įspėja, kad tai nenutiks per akimirką. Tuomet Izraelis gali tikėtis geresnio įvertinimo pasaulyje, o tai spaus palestiniečius atsimokėti tuo pačiu. "Hamas" beliks pavydžiai stebėti, kaip gimsta dvi valstybės ir nyksta įsitikinimas, kad visa Šventoji Žemė priklauso musulmonams, įsitvirtinusiems joje nuo VII amžiaus.

Skamba labai optimistiškai. Vis dėlto išsemtos ideologijos ir teikia didžiausią viltį išspręsti šį vieną ydingiausių bei sunkiausių istorijoje konfliktų.

Įgyvendinta svajonė

Vis dėlto daugeliu požiūriu Izraelis klesti. Su pasauline finansų krize šalis susitvarkė kur kas geriau nei daugelis kitų valstybių, nedarbas Izraelyje - vos 7 proc., ekonomika auga. Per dešimtmetį Izraelio mokslininkai laimėjo 6 Nobelio premijas chemijos ir ekonomikos srityse. Šalis absorbavo imigrantus iš daugiau nei 100 valstybių visą savo gyvavimo laikotarpį vykdydama žydų grįžimo į Pažadėtąją žemę politiką. Izraelis yra aukštųjų technologijų ir medicinos lyderis pasaulyje. Tiesa, dera pridurti, kad aukštąja technologija grįsta ekonomika didina ir atskirtį visuomenėje, o 2011 metais paskatino masinius protestus prieš sparčiai brangstantį gyvenimą. Nors turi sunkumų, izraeliečiai, kaip rodo tyrimai, yra vieni laimingiausių žmonių pasaulyje.

"Izraelio valstybė gali didžiuotis fantastiškos sėkmės istorija, galbūt didžiausia sėkme XX amžiuje, - sako Izraelio istorikas ir rašytojas Tomas Segevas. - Yra Izraelio kultūra, hebrajų kalbos atgimimas. Nuostabiausia, kad turime trečią izraelitų kartą, kuriai ši šalis yra duotybė. "Izraeliškumas" tapo savaime suprantamas dalykas."

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"