TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Izraeliui pasisekė, o regionui - ne

2011 09 28 0:00
Izraelio dujos kol kas daugiau kelia konfliktus, nei neša ekonominę naudą.
AFP/Scanpix nuotrauka

Motinėlė gamta šypsosi, pagalvojusi, kaip "sumaniai" pasaulyje paskirstė naftos ir dujų telkinius: svarbiausi gamtiniai ištekliai telkšo tarp pikčiausių priešų. Izraelio gamtinių dujų klodai taip pat prisideda prie dar vieno karšto konfliktų židinio.

Vargu ar kur nors kitur atrasti gamtiniai lobiai sukeltų tiek rūpesčių, kiek esantys Izraelio teritorijoje. Užuot prisidėjusios prie Vidurio Rytų ekonominio pakilimo ir gyventojų klestėjimo, gamtinės dujos tampa dar vienu neišsenkamų ginčų šaltiniu, komplikuoja izraeliečių ir palestiniečių, Izraelio ir Libano, Kipro turkų ir graikų santykius. Ginčas dėl dujų atrodo kaip niekad pavojingas dėl smarkiai pablogėjusių žydų ir turkų santykių.

O dujų vis dėlto yra!

Ketvirtoji Izraelio premjerė Golda Meir skųsdavosi, esą 40 metų dykuma žydus vedęs Mozė sugebėjo apsistoti vienintelėje vietoje Vidurio Rytuose, kur nėra nė lašo naftos. Tačiau ji klydo: 2000 metais britų gigantas BP atrado dujų telkinį "Gaza Marine", o amerikiečių kompanija "Noble Energy" panašaus dydžio telkinį "Mari-B" aptiko Izraelio vandenyse. Tačiau visa tai - visiški niekai, palyginti su vėlesniais atradimais. 2009-aisiais "Noble Energy" Izraelio teritoriniuose vandenyse surado 240 mln. kubinių metrų dydžio dujų telkinį "Tamar". Tai buvo didžiausias tų metų radinys pasaulyje. 2010-ųjų pabaigoje "Noble" beveik dvigubai didesnį telkinį pavadino "Leviathanu". Vien šie telkiniai patenkintų JAV dujų poreikius visus metus.

Tačiau geologinė teritorija, kurioje yra "Tamar" ir "Leviathanas", t. y. Levanto baseinas, aprėpia ne tik Izraelio vandenis, bet ir Libano, Kipro bei Sirijos. JAV Geologijos tarnybos skaičiavimais, baseine gali būti apie 3,4 trln. kubinių metrų dujų, o tai prilygsta beveik pusei JAV išteklių. Tuo metu Kipre, Libane, Izraelyje ir Palestinoje gyvena vos 17 mln. žmonių.

Vien dujų telkinys "Tamar" Izraelio elektrines gali maitinti 20 metų. "Mari-B" bus išeikvotas iki 2013-ųjų, Egipto dujos atrodo nebepatikimos, tad šie atradimai - pačiu laiku. Maždaug 40 proc. dujų Izraelis importuoja iš Egipto, bet egiptiečiai piktinasi, esą siekdamas slapta pasipelnyti nuverstasis prezidentas Hosni Mubarakas žydams dujas parduodavo už mažesnę nei rinkos kainą. Jie norėtų peržiūrėti sutartis. Be to, vien šiemet per Sinajaus pusiasalį einantis dujotiekis buvo atakuotas šešis kartus, pastarąjį kartą - vakar. Nuolat trinkant dujų tiekimui, Izraeliui teko dešimtadaliu kelti elektros kainas, nes jai gaminti deginama gerokai brangesnė nafta.

Kaimynų darbai stringa

Jūros sieną su Izraeliu turintis Kipras kol kas dar neatsigavo po nelaimės, kai liepą į orą išlėkęs ginklų sandėlis gerokai apgadino pagrindinę salos elektros jėgainę. Tad Izraelio sėkmės paskatinti kipriečiai taip pat žada kibti į darbus. Nikosijos valdžia jau davė leidimą "Noble Energy" žvalgytis netoli "Levathano" esančiuose vandenyse.

Libanas ir Sirija veikia kur kas lėčiau. Didžiausios naftos kompanijos dar 2001 metais išžvalgė jų teritorijas, tačiau Libano nevaldomas parlamentas tik pernai, pajutęs izraeliečiams pavydą, priėmė įstatymą dėl naftos. Sirija darbus ketino pradėti šiais metais, bet atėjus revoliucijai šie planai atidėti.

Tuo metu nelaimingieji Gazos gyventojai kasdien kenčia dėl elektros energijos sutrikimų, nors būtent jų teritorijoje aptiktas telkinys inicijavo visą dujų žvalgybos karštligę. Ilgos derybos dėl dujų eksploatavimo nuėjo veltui, nes Izraelis net negali pagalvoti, kad Palestinos autonomija galėtų turėti dar vieną pajamų šaltinį.

Kas ims žydų dujas?

Taigi Izraelis turi gamtinių išteklių perteklių. Žydai galėtų eksportuoti dujas į Jordaniją, kurios ekonomika kenčia nuo pernelyg didelių naftos kainų. Izraeliečių korta jordaniečiai galėtų pasinaudoti per derybas su Iraku. Jis politiškai kur kas palankesnis ekonominių sandorių partneris, o po kelerių metų jis taip pat eksploatuos daugiau dujų.

Daugiau draugų regione Izraelis nebeturi. Norint eksportuoti dujas, teks dairytis į Vakarus. Žydai galėtų nutiesti dujotiekį per Kiprą, Turkiją ir pasiekti Europą. Tačiau Benjamino Netanyahu vyriausybė pradėjo retorinį karą su Turkija, o užsienio reikalų ministras Avigdoras Liebermanas dar pagrasino apginkluosiąs kurdų sukilėlius. Visai gali būti, kad izraeliečiams beliks naudoti daug sudėtingesnę ir brangesnę suskystintų dujų įrangą, kad pasiektų partnerius Europoje.

Kita problema - regioniniai nesutarimai dėl teritorijos. Izraelis ir Kipro Respublika, t. y. graikiškoji jos dalis, susitarė dėl jūrų sienos, jas vienija ir bendri ekonominiai interesai. Tačiau Izraelio ir Libano jūrinė siena lieka nepažymėta. Ginčą sunku išspręsti, mat tarptautinės institucijos neturi teisės kištis, kol abi valstybės nėra užmezgusios diplomatinių santykių. Be to, Izraelis nėra pasirašęs 1994 metų Jūrų teisės konvencijos. Nors ir akivaizdu, kad "Tamar" ir "Leviathan" tikrai priklauso Izraeliui, "Hezbollah" lyderis Hassanas Nasrallah prisiekė ginčyti bet kokį Izraelio mėginimą išgauti dujas ir taip "vogti" Libano gamtinius turtus.

Tačiau svarbiausia - ginčai su Turkija. Nors abi valstybės neturi jūrų sienos, turkai kišasi į Kipro reikalus, nepripažįsta graikų vyriausybės. Nei Turkija, nei Libanas net negali pagalvoti, kad Izraelis imtų naudotis savo gamtiniais turtais. Jungtinės Valstijos ragina Izraelį ir Turkiją susitaikyti. Pasauliniame kontekste šiuos izraelietiškus telkinius amerikiečiai vertina teigimai. Tačiau nauji turtai tik apsunkina teritorinių ginčų sprendimą ir visoms besiginčijančioms šalims suteikia dar vieną dingstį skelbti karą. Nelaimei, "Tamar" ir "Leviathan" nesėja taikos ir gerovės, tik kursto rusenančią ugnį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"