TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

J.Assange'as - niekšas. Na ir kas?

2011 01 06 0:00
Safolko grafystėje pas draugą gyvenančiam J.Asange'ui nuolat tenka registruotis vietos policijoje, tačiau jis nusiteikęs optimistiškai.
AFP/Scanpix nuotrauka

Taip mano Esthera Dyson, bendrovės "EDventure Holdings", kuri investuoja į besikuriančias organizacijas visame pasaulyje, vadovė. Savo nuomonę apie Julianą Assange'ą ji išdėstė JAV interneto žurnale "Slate", kurį ypač mėgsta jaunosios kartos amerikiečiai, siūlydama pagalvoti, kodėl tokios netobulos asmenybės kaip J.Assange'as verčia vyriausybes elgtis geriau.

Kadaise rašiau apie interneto pionierių Julfą Helsingiusą, kuris įkūrė "WikiLeaks" pirmtaką, pavadinęs jį Anon.penet.fi, ir apie tai, kad "anonimiškumas neturėtų būti nelegalus, nes žmonės turi pakankamai svarių priežasčių likti anonimai. Tai turėtų būti leidžiama tiek realiame pasaulyje, tiek kai kuriose interneto erdvėse".

Tačiau tuo metu, kai atsirado Anon.penet.fi, internetu dar nesinaudojo tiek daug žmonių, kurie skaitytų jame skelbiamą medžiagą. Be to, J.Helsingiusas nebendradarbiavo su tradicine žiniasklaida, kaip daro J.Assange'o "WikiLeaks", t. y. pasirinko kitokį "verslo modelį". 1996 metais jis buvo priverstas uždaryti svetainę po grumtynių su scientologijos bažnyčia, kuri, siekdama apsaugoti savo paslaptis, pasitelkė autorių teises ginančius įstatymus.

Nėra aiškios ribos tarp to, kas turi ir kas niekada negali būti viešinama, tačiau ji turi būti brėžiama daug toliau, nei norėtų daugumos šalių vyriausybės, bent jau tame pasaulyje, kuriame jos nelaikomos tobulomis. Jeigu mes nenorime arba negalime reikalauti skaidrumo iš mus valdančių institucijų, turėtume būti dėkingi tiems, kurie dėl to rizikuoja savo gyvybe ir sąžine.

Su "WikiLeaks" įkūrėju J.Assange'u troškau susipažinti dar 2009 metais Barselonoje, kur vyko Asmeninės demokratijos forumas. Tuo metu šis australas buvo tik pradedamas pripažinti už technologinės bendruomenės ribų. Jis atrodė sunkiai perprantamas ir žaismingai paslaptingas, jau tuomet šiek tiek paranoiškas. Galbūt tam buvo priežasčių. Neseniai išsiaiškinta, jog jis valdo savo organizaciją, netoleruodamas jokios kitos nuomonės. Dėl to daug kas jį laiko niekšu, be to, greitai sužinosime, ar jis dar nėra ir prievartautojas, bent jau pagal Švedijos įstatymus.

Tačiau turime suprasti, kad tie, kurie nusprendė skirti savo gyvenimą kovai už skaidrumą, kuriuo naudosis kiti, turi būti šiek tiek keisti ir bejausmiai. Šiuo metu kalėjime laikomas buvęs didžiausios Rusijos naftos bendrovės vadovas Michailas Chodorkovskis yra kitas netobulo, bekompromisio žmogaus pavyzdys, nes jis metė iššūkį ydingiems valdžioje esantiems žmonėms ir jų neatsakingumui. Tokie žmonės nemiršta už mūsų nuodėmes. Priešingai, jie nusideda mūsų labui, kad galėtume gyventi patogiai. Jie erzina nemėgstančias skaidrumo vyriausybes, smarkiai rizikuodami ir nesilaikydami įstatymų (bent jau taip mano tų šalių vyriausybės), o kartais ir etikos.

Kiek žinau, J.Assange'o motyvai yra ne antiamerikietiški, o antiautoritetiniai. Manau, jis pats pasakytų, kad neturi jokios galios, tik galią įvertinti ir skelbti dokumentus, kuriuos jam atsiunčia kiti apie valdžioje esančius žmones, todėl jis nejaučia pareigos atskleisti ką nors apie save.

Toks yra ir turėtų būti "WikiLeaks" bei jos sekėjų principas - skelbti informaciją, kurią vadovai siekia išlaikyti paslaptyje, o ne informaciją apie savo asmeninį gyvenimą. Būtų teisinga, kad pasaulyje, kuriame vyriausybės, korporacijos bei įvairios kitos institucijos turi tiek daug informacijos apie mus, mes turėtume ir daugiau informacijos apie jas bei jų labui dirbančius aktyvistus.

Jeigu institucijos nėra visiškai atsakingos, naudinga turėti kitas kompensuojančias šį neatsakingumą institucijas, kurios atskleistų ankstesniųjų paslaptis. Iš tiesų "WikiLeaks" modelis gana logiškas: bendrovė priima dokumentus iš visų, patikrina, ar informacija teisinga, paskelbia juos tradicinėje žiniasklaidoje, kuri prieinama plačiajai visuomenei, kaip įspėjimą valdžiai. Galiausiai kiek žmonių iš tiesų susipažįsta su "WikiLeaks" paskelbtais originaliais dokumentais? Vienetai, lyginant su milijonais, kurie perskaito tai, kaip juos interpretuoja masinė žiniasklaida.

O kaip dėl galimybės sukelti pavojų kieno nors gyvybei? Kaip dėl slaptų duomenų, susijusių su teroristais ir subtiliomis derybomis? Kad ir kaip vertintume, ši riba dar nėra pasiekta. O jeigu ji vis dėlto būtų pasiekta, palaikyčiau tuos, kurie sako, kad reikia apriboti "WikiLeaks" skelbiamas paslaptis. Tuomet didžioji dalis žiniasklaidos neskelbtų jų turinio.

Ironiška, bet kol kas mažai buvo atskleista to, ko mes ir taip nežinojome. Tai, kas mums pateikiama, yra detalės - asmeniniai komentarai, diplomatų ir įvairių žmonių gyvenimo nuobiros, baisūs karo nuostoliai bei jo nešamas pažeminimas, valdžios žmonių veidmainiškumas ir melas.

Ar visa tai sužinoję tapsime kritiškesni, o gal dar ciniškesni? Ar vyriausybės bus atviresnės, o gal dar uždaresnės? Ar einame į erą, apimtą didesnės paranojos dėl paslapčių, įskaitant mažesnį dalijimąsi naudinga informacija?

Noriu pacituoti vieną Asmeninės demokratijos forumo įkūrėjų Andrew Rasiejų. Jis sakė, kad jei gydymas blogesnis už ligą, raskime geresnį vaistą, t. y. tinkamai atskirkime tai, kas turi būti slapta, ir tai, ką žino visi. Siekime didesnio mus valdančių institucijų atvirumo, kad tokios organizacijos kaip "WikiLeaks" nebebūtų reikalingos, o jų veikla pateisinama.

Kol kas nuostolių padaryta mažai, o teigiamų dalykų vis dėlto pasiekta. Ypač stipri buvo Amerikos reakcija. Ji privertė Amazon.com atšaukti kontraktą su "WikiLeaks", o "Paypal", atrodo, net neprašyta užblokavo šios organizacijos sąskaitą. Kodėl raginimas būti atviresnėms galioja tik toms šalims, kurias aplanko generalinė JAV sekretorė Hillary Clinton, ir kodėl šis raginimas negalioja valstybei, kuriai ji atstovauja?

Neseniai kalbėjau su ištikimu valdininku, pasakojusiu apie sunkumus, su kuriais dėl nutekintos informacijos susidurs JAV diplomatai, siekiantys tariamai naudingo tikslo. Tačiau ar iš tikrųjų svarbiausia - diplomatinis patogumas? Galbūt mums svarbiau suprasti, kas ir kaip vyksta iš tiesų. Bet kokiu atveju oficiali reakcija buvo smarkiai perdėta.

Tolimoje perspektyvoje "WikiLeaks" bus svarbi dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia dėl to, kad mums reikia geresnio jėgų balanso tarp žmonių ir valdžios. Informacija, o ypač interneto gebėjimas ją skleisti, yra geriausia apsauga nuo blogio ir neatsakingo elgesio.

Antra priežastis ta, kad mes norime pasitikėti savo vyriausybėmis ir institucijomis. Atvirumo esmė - priversti esančiuosius valdžioje elgtis atsakingiau, nes tik tuomet mes galėsime jomis labiau pasikliauti. Žinodami, ką valdžios žmonės yra sugalvoję, galbūt nelaikysime jų priešais, be to, galėsime pareikšti platesnę nuomonę apie jų veiklą.

Norint tai pasiekti, mums reikia žmogaus, kuris nebijotų gėdos, kalėjimo ir persekiojimo. Norėčiau, kad Julianas Assange'as kaip žmogus būtų geresnis, tačiau geresni žmonės nepriima tokio iššūkio.

 

Vertė Kristupas Vasiliauskas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"