TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

J. Bushas džiaugiasi savo tėvo palikimu Rytų Europoje

2015 06 13 16:20
Jebas Bushas AFP/Scanpix nuotrauka

Jebas Bushas vaikščiojo Lenkijos parlamento salėmis, gyrė Vokietijos ekonomikos suklestėjimą nuvertus Berlyno sieną. Dar jis aplankė Estiją, kadaise buvusią neišvaizdžią Sovietų Sąjungos respubliką, o dabar laisvosios rinkos šalį su augančia modernių technologijų ekonomika.

Jis mėgino atgaivinti prisiminimus apie savo tėvą ir jo prezidentinį palikimą bei vengė prisiminti savo brolio palikimą tame pačiame poste.

„Kai galvoji istorijos terminais apie mano tėčio vadovavimą Sovietų Sąjungos subyrėjimui, bendradarbiaujant su kitais didžiaisiais jo laikmečio lyderiais – apie tai buvo kalbama visur, kur tik nuvykdavome“, – J.Bushas sakė penktadienį.

Per pastarąją savaitę rengtus viešus susitikimus trijose šalyse šis respublikonas, pirmadienį oficialiai paskelbęs, kad sieks tapti Baltųjų rūmų šeimininku, niekada nepaminėjo savo brolio. Jungtinėse Valstijose jis dažnai su meile ir pagalba kalba apie George'ą W.Bushą, savo šeimoje ir tarp respublikonų žinomą kaip „43-asis“, nes jis buvo 43-asis JAV prezidentas. Vis dėlto šis lyderis paliko postą būdamas itin nepopuliarus tarp daugelio europiečių – daugiausiai dėl savo sprendimo 2003 metais surengti invaziją į Iraką.

Užtat viešėdamas Europoje J.Bushas mielai prisimena savo tėvą, George'ą H.W. Bushą, vadintą ir tiesiog „41-uoju“, kuris buvo viceprezidentu prie Ronaldo Reagano ir prezidentu per paskutines komunizmo dienas Europoje.

„Pagalvokit, kiek daug pokyčių įvyko per tuos metus, – sakė Jebas Bushas. – Tai geras priminimas, kad esame daug laisvesni negu buvome ir kad privalome išsaugoti tą laisvę. Štai kodėl Jungtinės Valstijos turi į tai įsitraukti.“

R.Reagano statula stovi viename medžiais apsodintame skvere netoli Lenkijos parlamento, kurį J.Bushas aplankė ketvirtadienį, kad susitiktų su kadenciją baigiančiu ir išrinktuoju šalies prezidentais, Seimo pirmininku ir užsienio reikalų ministru.

J.Bushas sakė šią savaitę sužinojęs, kad jo tėvas 1989 metais, būdamas viceprezidentu, Krokuvoje sakė kalbą, kuri nebuvo cenzūruojama, – toks dalykas neturėjo precedento šalyje, kuriai tebevadovavo komunistinė vyriausybė.

Per 1989 metų vizitą Lenkijoje Bushas vyresnysis sakė, kad Vakarų tikslas yra „užmegzti glaudesnius ir tvarius ryšius tarp Lenkijos ir likusios Europos dalies“. Į tą šalį jis sugrįžo 1992 metais – praėjus nedaug laiko po pirmųjų per šešis dešimtmečius Lenkijos prezidento rinkimų – ir buvo sutiktas kaip didvyris. Tąsyk George'as H.W.Bushas pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos padės jaunai demokratijai „žengti į sėkmę ir klestėti“.

Dalyvaudamas uždaros grupės diskusijose Varšuvoje, Jebas Bushas „leido suprasti, kad tai, ką nuveikė jo tėvas, jam yra svarbu“, sakė Rytų Europos demokratijos centro analitikė Agnieszka Komorowska.

Per savo vizitą J.Bushas pabrėžė, kad tapęs prezidentu atnaujintų Amerikos įsipareigojimus savo sąjungininkams Europoje, ypač atsižvelgdamas į jų santykius su Rusija ir jos prezidentu Vladimiru Putinu.

J.Bushas sakė, kad V.Putinas yra „peštukas“, kurį galima sutramdyti tik demonstruojant didelę jėgą.

„Tai gerai veikia, – sakė Vokietijos Marshallo fondo padalinio Varšuvoje vadovas Michalas Baranowskis. – Šis vizitas laikomas svarbiu ir geru – geru Lenkijai.“

J.Bushas sakė kalbėjęsis su Estijos pareigūnais apie ryšių stiprinimą su šio regiono valstybėmis, „kad šalys, kurios yra visiškai priklausomos nuo energetikos išteklių, (tiekiamų) iš Rusijos, turėtų alternatyvių tiekimo šaltinių, kurie padėtų joms užsitikrinti saugumą.“

J.Bushas siunčia žinią ne vien apie Rytų Europą: jis argumentuoja, kad Jungtinės Valstijos vėl turi skirti didesnį dėmesį vadovavimui koalicijoms visame pasaulyje, kad suteiktų atsvarą Rusijai ir džihadistų judėjimui „Islamo valstybė“, stiprėjančiam Artimųjų Rytų šalyse, tarp jų ir Irake.

Tokiu būdu jis renkasi panašų kelią, kaip ir jo tėvas, kūręs valstybių koalicijas prieš Irako invaziją į Kuveitą 1991 metais. J.Busho brolis taip pat subūrė mažesnę koaliciją, kai įsiveržė į Iraką 2003-aisiais. Dabartinis prezidentas Barackas Obama suformavo daugiau negu 40 šalių koaliciją, atakuojančią „Islamo valstybę“ Irake ir Sirijoje.

Antradienį viešėdamas Berlyne, J.Bushas priminė, kokie stiprūs buvo užmegzti JAV ir Europos ryšiai, padėję taip pat suvienyti Vokietiją, kai subyrėjo Sovietų Sąjunga.

„Šis suvienijimas, kaip visi žinote, nebuvo neišvengiamas“, – J.Bushas sakė klausytojams, tarp kurių buvo Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

„Tačiau kancleris (Helmutas) Kohlis buvo nepalenkiamas, ir mano tėvas (tą procesą) uoliai palaikė. Dėl to Vokietija yra vientisa ir laisva“, – pridūrė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"