TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Japonams teks keisti gyvenimo būdą

2011 04 12 0:00
Vandenyno platybėmis plaukia Japonijoje nuplautas namas.
Užsienio spaudos nuotrauka

Praėjus mėnesiui nuo tos dienos, kai Japonijai smogė pražūtingas žemės drebėjimas ir cunamis, šalis vis dar galynėjasi su humanitarine ir branduoline krize, o bangos neša vandenynu namus, mašinas ir net pinigų pilnus seifus...

Vakar stichijos nuniokotoje šiaurės rytinėje Japonijos pakrantėje gyventojai pagerbė žuvusiuosius, jų oficialus skaičius yra 13 116 žmonių, bet tikrasis gali siekti ir 28 tūkstančius. Labiausiai nukentėjo trys prefektūros: Mijagio, Ivatės ir Fukušimos. Dingusiųjų sąraše - daugiau kaip 14 tūkst. žmonių.

Kovo 11 dieną Japoniją supurtęs 9 balų drebėjimas ir po jo atsiritęs cunamis apgriovė 151 tūkst. ir visiškai sunaikino per 48 tūkst. namų. Žemės drebėjimas ir cunamis sugriovė ištisus miestus šimtų kilometrų ilgio pakrantės ruože, o vyriausybė padarytą žalą vertina 310 mlrd. JAV dolerių. Daugiau nei 150 tūkst. japonų vis dar glaudžiasi laikinuose evakuacijos centruose. Dar daugiau žmonių iki šiol neturi elektros, 210 tūkst. negali naudotis vandentiekiu. Prisimindami, ką jiems teko išgyventi ir ką jie prarado, žmonės iki šiol tebeverkia. Padėtį taip pat pablogino 7,1 balo pakartotiniai smūgiai, supurtę regioną praeitą savaitę.

Dar vienas drebėjimas sukrėtė šalį vakar - 7,1 balo Richterio skalės požeminiai smūgiai buvo juntami Tokijuje, sostinės tarptautiniame oro uoste trumpam buvo uždaryti lėktuvų takai. Šiaurės rytiniame Sendajaus mieste žmonėms buvo sunku išsilaikyti ant kojų.

Tačiau baisiausia, kad pažeista atominė Fukušimos elektrinė tebeskleidžia radioaktyvius teršalus.

Pavojinga zona

Inžinieriai iki šiol nepajėgia suvaldyti padėties 6 reaktorius turinčioje jėgainėje. Jie vis dar negali įjungti reaktorių aušinimo sistemų, kurios galėtų atvėsinti perkaitusius branduolinio kuro strypus. Dėl intensyvios spinduliuotės Japonija planuoja iki 30 km padidinti evakuacijos zoną aplink elektrinę. Kai kurių rajonų gyventojams duota savaitė laiko pasirengti išvažiuoti. Dabartinėje 20 kilometrų spindulio evakuacijos zonoje valdžia ketina sugriežtinti režimą - bus imtasi priemonių, kad gyventojai negalėtų grįžti į savo namus pasiimti daiktų. Kai kurios šalys, įskaitant Jungtines Valstijas ir Australiją, patarė savo piliečiams palikti vietoves, esančias arčiau nei už 80 km nuo Fukušimos jėgainės.

Nubaudė valdančiuosius

Minėdama katastrofos mėnesio sukaktį Japonijos vyriausybė paskelbė užsienio laikraščiuose premjero Naoto Kano laišką, kuriame dėkojama pasauliui už šaliai, kurios ekonomika - trečia stipriausia pasaulyje, suteiktą pagalbą.

Lietuvos gyventojai paaukojo Japonijai per 855 tūkst. litų. Aukas rinko visuomeninė organizacija "Gelbėkit vaikus" ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija.

Tačiau rinkėjai sekmadienį nubaudė premjerą ir jo valdančiąją partiją dėl daug kritikos sulaukusių veiksmų per šalį ištikusią branduolinę ir humanitarinę krizę - vietos valdžios rinkimus valdantieji beviltiškai pralaimėjo.

Neša vandenynas

Taip pat paaiškėjo, kad milžiniškas nuolaužų laukas plaukia vandenynu JAV vakarinės pakrantės link. Bangos neša tūkstančius į jūrą nuplautų namų. Tarp nuolaužų plaukia ir automobiliai, traktoriai bei treileriai, apvirtę laivai. Visi šie daiktai per artimiausius trejus metus bus išplauti Amerikos Vakarų pakrantėje. Į krantą bus išmestos ir "kedais apautos kojos". Taip sakė JAV okeanografas Curtis Ebbesmeyeras, dešimtmečius tyrinėjantis vandenyne plūduriuojančių šiukšlių srautus. Jo žodžiais, tūkstančių į jūrą nuplautų aukų galūnės vandenyje atsiskirs, tad pakrantėse galima tikėtis šiurpių radinių.

Nuolaužų lauką jūrų platybėse pastebėjo JAV 7-ojo karinio jūrų laivyno jūreiviai - jie teigia niekada nieko panašaus neregėję ir mano, kad šipuliai kelia grėsmę jūrų eismui. Jie juda Vašingtono, Oregono bei Kalifornijos valstijų link ir krantą pasieks maždaug per metus. Tada pasuks Havajų link ir atgal į Aziją - šitaip vandenyno šiukšlės sukasi vadinamuoju Šiaurės Ramiojo vandenyno žiedu.

Vandenyno tyrinėtojams šis reiškinys žinomas - šiukšlės, susikaupusios per kelis dešimtmečius, o gal ir visą šimtmetį, sukasi nešamos srovių, kurios per laiką pagaus ir nuolaužas iš Japonijos. Vandenyne sukasi viskas, ko vėjai ir bangos neišneša į krantą arba nepagauna kitos srovės. Ilgiausiai tarp nuolaužų išlieka plastikas.

Pinigai tarp šiukšlių

Tuo metu pačios Japonijos pakrantėse taip pat graibomas turtas, priklausęs žmonėms ir įmonėms. Iš vandens išgriebta ir nuolaužose rasta keli šimtai seifų. Policija mėgina surasti jų savininkus.

Japonijoje, ypač tarp vyresnių žmonių, labai paplitęs reiškinys buvo "laikyti pinigus kojinėje". Manoma, kad namie japonai laikė iki 350 mlrd. dolerių grynųjų. Taigi ant kranto likusiose šiukšlėse dar yra nemažai pinigų ir kitų vertybių. Darbininkai ir gyventojai, ieškantys savo daiktų, dažnai aptinka užrakintų seifų ir grynųjų. Tačiau rasti jų savininkus gana sudėtinga, o dar sunkiau išsiaiškinti, kam priklauso pinigai, sudėti į vokus, maišelius, dėžutes ir baldus. Daugeliu atveju pateikti įrodymus labai sunku. Todėl dabar labiau džiaugiasi tie, kurie laikė pinigus bankuose - cunamis jų nenuplovė.

Pagal Japonijos įstatymus valdžia turi laikyti rastus pinigus tris mėnesius. Jei per tą laiką pretenzijų nepareiškia nei savininkas, nei radėjas, pinigai atitenka valstybei. Kol kas savininkams grąžinta tik apie 10-15 proc. cunamio šiukšlėse rastų vertybių.

Elektros neužteks

Tai, kas nutiko Japonijai, premjeras N.Kano pavadino didžiausia po Hirosimos tragedija. Dabar šaliai reikia surasti 200 mlrd. eurų didžiausiai istorijoje rekonstrukcijai. Vyriausybė paskelbė, kad gyventojai turi rengtis "iš esmės pakeisti savo gyvenimo būdą". Kai darbą atnaujins didžiosios Japonijos įmonės, elektros visiems neužteks. Todėl valdžia rengiasi paskelbti nacionalinį elektros taupymo planą, griežčiausią nuo 1974 metų, kai smogė pirmoji naftos krizė.

Gyventojams siūloma savanoriškai 20 proc. sumažinti elektros energijos suvartojimą asmeniniams tikslams. Tai padaryti privaloma tvarka turės įmonės, turto savininkai, mokyklos ir viešosios įstaigos. Šios griežtos priemonės galios nuo liepos iki rugsėjo. Nuo 10 val. ryto iki 21 val. vakaro darbo vietose bus išjungti oro kondicionieriai, apšvietimas koridoriuose, eskalatoriai, karštas vanduo, buitiniai prietaisai ir visi mechanizmai tualetuose. Japonijoje iki šiol įprastas dalykas buvo pašildytos servetėlės ir atvėsinti šaligatviai - ne veltui šalis tapo pasauliniu robotizacijos ir automatizacijos simboliu. Japonai mokėjo gerokai pasilengvinti gyvenimą per musoninius vasaros karščius. Dabar teks pakentėti.

Bet tai dar ne visos bėdos. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad šalies atstatymas turės būti patikėtas tautai, patyrusiai labai didelių demografinių pokyčių. Japonijos visuomenėje dominuoja vyresni nei 65 metų piliečiai. Ar pensininkai bus pakankamai motyvuoti, kad ištrauktų savo šalį dėl geresnės ateities?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"